Rygos senamiestyje keli šimtai žmonių, daugiausiai pagyvenusių, trečiadienį susirinko dalyvauti eitynėse Laisvės paminklo link ir pagerbti latvių karius, kurie per Antrąjį pasaulinį karą kovėsi nacistinės Vokietijos „Waffen SS“ divizijoje.

Daugelis atėjusiųjų prie šv.Jono bažnyčios į akciją, kasmet rengiamą veteranų organizacijos „Daugavas vanagi“ („Dauguvos vanagai“), laikė gėles ir plakatus, taip pat Latvijos, Lietuvos ir Estijos vėliavas. Tarp renginio dalyvių buvo Nacionalinis aljanso deputatai Imantas Paradniekas ir Einaras Cilinskis.

Kai kurie laikė plakatus su užrašu anglų kalba „Mes sakome „Ne!“ nacizmui ir komunizmui“.

Tvarką prižiūri policija ir privačių saugos bendrovių darbuotojai.

Per Antrąjį pasaulinį karą maždaug 140 tūkstančių Latvijos piliečių buvo pašaukti tarnauti kariuomenėje nacių Vokietijos pusėje, specialiai suformuotame Latvijos SS legione. Iš jų maždaug 50 tūkstančių žuvo mūšiuose arba per sovietines represijas pokariu.

Latvių legionas buvo įsteigtas 1943 metų vasarį, o kovo 16-ąją Latvijos legionierių atminimo diena minima dėl to, kad tą dieną 1944 metais Opočkos apylinkėse prie Velikajos upės 15-oji ir 16-oji latvių legiono divizijos įveikė sovietų armijos karius.

Iki 1998 metų kovo 16-oji Latvijoje buvo minima kaip Latvių legiono diena, bet įstatymu tokia diena nebuvo patvirtinta. Tai buvo padaryta 1998 metų vasarą. Tačiau po dvejų metų parlamentas pripažino padaręs klaidą, leidęs oficialiai minėti dieną, kai rusai patyrė skaudų pralaimėjimą, ir išbraukė legionierių atminimo dieną iš kalendoriaus.

Protestuodami prieš šiuos renginius, demonstracijas taip pat dažnai organizuoja rusų ir žydų bendruomenių aktyvistai, tvirtinantys, kad Latvijos legionierių dienos minėjimas yra nacizmo garbinimas.

Rusijos URM 2004 metų vasarį pareiškė, jog pagal Niurnbergo proceso rezultatus, "Waffen SS" latvių legiono veikla pripažinta nusikalstama.