Kilimas Ventspilyje ir Liepojoje

Didžiausias šių metų pradžios netikėtumas buvo net 40 proc. didesnė nei pernai sausį Ventspilio uosto krova. Jis šiemet sausį krovė 2,5 mln. tonų krovinių.

Šiemet Ventspilio uoste gerokai augo jūrų keltais gabenamų krovinių (apie 20 proc.), anglies, naftos produktų, geležies rūdos krova.

Šiemet sausio 20 d. iš Ventspilio uosto atidaryta nauja reguliari krovininė linija „Swedish Orient Line“ į Zebriugės (Belgija) ir Tilberis (Anglija) uostus.

Pernai šiame uoste buvo atidaryti du nauji terminalai „Eurohome Latvia“ ir „Overseas Estates“. Jie kol kas didesnio krovos šuolio nedemonstravo.

Ventspilio uoste šiemet krovą gerokai padidino kompanijos „Ventbunkers“, „Baltic Coal terminal“, „Ventspils tirdzniecibas osta“, „Ventall Terminals“, „Ventamonjaks“, bet krova ir toliau mažėjo kompanijose „Ventspils nafta“, „Ventplac“, „Ventspils Grain terminal“, „Kalija parks“.

Net 22,8 proc. šiemet sausį didesnė ir Latvijos Liepojos uosto krova. Jis iš viso krovė 587 tūkst. tonų. Skirtingai nei Ventspilyje Liepojos uoste net 12 proc. išaugo grūdų krova. Ji sudarė beveik pusę Liepojos uosto krovinių. Taip pat 8 proc. išaugo jūrų keltais gabenamų krovinių krova. Bet mažėjo naftos produktų (-36,2 proc.), statybinių medžiagų (-32,6 proc.), medienos (-25,7 proc.), konteinerių (-25 proc.) krova.

Priešininkų konkurencija

Ir šiemet kol kas išliko tendencija, kad Klaipėdos uostas lenkia savo pagrindinį konkurentą – Rygos uostą.

Rygos uoste sausį krauta 3,2 mln. tonų arba 1,9 proc. mažiau. Klaipėdos uostas sausį krovė 3,4 mln. tonų arba 0,1 proc. mažiau nei pernai.

Klaipėdos uoste ryškiai sumažėjo naftos produktų (-15,8 proc.), bet daugėjo įvairių krovinių (+12,7 proc.) ir birių krovinių (+4,6 proc.), pirmiausia trąšų.

Rygos uoste net 38,6 proc. išaugo konteinerių krova. Ir pagal konteinerių krovą – 36,2 tūkst. TEU Rygos uostas bene pirmą kartą aplenkė Klaipėdą (32,9 tūkst. TEU).

Taip pat Rygos uoste šiemet sausį 2,6 proc. daugiau krauta rusiškų anglių. Jos sudarė 1 mln. 211 tūkst. tonų arba beveik 38 proc. visos Rygos uosto krovos.
Rygos uoste toliau mažėjo naftos produktų (-16,1 proc.), medienos granulių (-2,1 proc.), bet smarkiai net 30,4 proc. padaugėjo keleivių, nes tarp Rygos ir Stokholmo pradėjo plaukioti dar vienas keltas.

Rusija atsiima krovinius

Šiemet sausį ypač ryškus krovos kritimas užfiksuotas jungtiniame Talino uoste. Ji buvo 38,7 proc. mažesnė nei pernai sausį. Iš viso šiemet sausį Talino uoste krauta 1 mln. 367 tūkst. tonų krovinių. Net 60,7 proc. krito skystų krovinių, pagrinde naftos ir jos produktų krova. Taip aiškiai užfiksuota rusiškos naftos ir jos produktų perorientavimo į savus uostus tendencija. Ir tai rodo toks skaičius, kad talino uosto tranzitas šiemet sausį sumažėjo net 58,4 proc.

Talino uoste teigiama išliko konteinerių krova (+23,7 proc.). Iš viso krauta 18,9 tūkst. TEU.

Talino uoste didėjo ir jūrų keltais gabenamų krovinių krova (+13 proc.). Taip pat jame šiemet sausį 5,2 proc. daugiau lankėsi ir keleivių. Iš viso 575 tūkst. tačiau keleivių augimas fiksuojamas tik Talino - Helsinkio linijose. Jos sudaro net 87 proc. visų Talino uosto keleivių. Kitose linijose, kaip Talinas – Stokholmas (-4,9 proc.), Paldiski – Kapelskaras (-11 proc.), Stokholmas – Talinas – Sankt Peterburgas (-20,1 proc.) fiksuotas keleivių kritimas.

Rusiškų krovinių netektis Talino uoste atsispindi Rusijos Baltijos baseino uostų krovos tendencijose. Šio regiono Rusijos uostai šiemet sausį krovė 20,61 mln. tonų krovinių. Tai 12,2 proc. daugiau nei pernai. Šis skaičius beveik atitinka ir bendrą Rusijos uostų augimo tendenciją. Per visus Rusijos uostus šiemet sausį krauta 59,63 mln. tonų krovinių arba 12,7 proc. daugiau nei pernai.