Precedento neturintis žingsnis

Japonija ir anksčiau naudodavosi sukauptomis atsargomis, kad įveiktų stichines nelaimes, tačiau tai pirmas kartas per tris dešimtmečius, kai atsargos buvo kaupiamos dėl tiekimo grandinės problemų.

Pernai rugpjūtį, po savaitę trukusių atostogų, kelių taifūnų ir įspėjimų apie gresiantį smarkų žemės drebėjimą, kuris taip ir neįvyko, kai kurių prekybos centrų lentynose nebeliko ryžių.

Iš pradžių Vyriausybė tikėjosi, kad metų pabaigoje kainos stabilizuosis, nes parduotuves pasieks naujas derlius, tačiau infliacija tęsėsi ir toliau – šį kartą dėl to, kad kai kurie platintojai kaupė ryžių atsargas bijodami, kad jų pritrūks.

Žemės ūkio ministras Taku Eto pranešė, kad Vyriausybė iš savo milijoninių atsargų panaudos 210 tūkst. t ryžių. „Tikiuosi, įvertinsite tai kaip mūsų ryžtą bet kokia kaina pataisyti padėtį, kol platinimas vėluoja ir stringa“, – sakė jis. Šie ryžiai parduotuves pasieks kovo pabaigoje–balandžio pradžioje.

Didžiausias kainų šuolis

Aukštos ryžių kainos jau pradėjo keisti kai kurių japonų, pavyzdžiui, Tokijuje gyvenančios Eriko Kato, valgymo įpročius.

„Vis dar kartais nusiperku ryžių, bet jie tokie brangūs, kad dažnai pamatau kainą ir padedu juos atgal į lentyną“, – AFP sakė 41 metų E. Kato.

Japonijos Vyriausybė saugo apie 1 mln. t ryžių atsargų, kurios atitinka maždaug septintadalį numatomo metinio šalies suvartojimo.

Vyriausybės apklausos duomenimis, paskutinę sausio savaitę 5 kg maišas kainavo 3 688 jenas (24 dolerius), o pernai – 2 023 jenas. Tai didžiausias kainų šuolis nuo 1975 m. Vien praeitų metų gruodį kainos, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 64,5 proc. Nors naujo derliaus ryžių jau galima įsigyti, jų kaina ir toliau kyla, ypač palyginti su duonos ir makaronų kainomis.

Įstatymas, kuriuo remdamasi Vyriausybė privalo kaupti ryžių atsargas, buvo priimtas 1995 m., kai dėl itin menko ryžių derliaus prieš dvejus metus pirkėjai nebegalėjo jų nusipirkti. Japonijos Vyriausybė saugo apie 1 mln. t ryžių atsargų, kurios atitinka maždaug septintadalį numatomo metinio šalies suvartojimo.

Laukiamas efektas

Utsunomiya universiteto dėstytojas Masayuki Ogawa agentūros AFP žurnalistams sakė, kad prie dabartinės krizės prisidėjo keletas veiksnių, tarp jų – turizmo bumas, dėl kurio išaugo čia suvartojamų ryžių apimtis, ir ekstremalių karščių 2023 m. sukeltas ryžių deficitas. Anot jo, krizę dar labiau paaštrino platintojai, kurie, kaip manoma, kaupė atsargas tikėdamiesi vėliau pasipelnyti.

Nepaisant didelių muitų tarifų privačiai importuojamiems ryžiams, šiais finansiniais metais privataus ryžių importo apimtis pasiekė rekordinį lygį – 468 t. Tai didžiausias kiekis nuo 2019 finansinių metų, kai Žemės ūkio ministerija pradėjo rinkti duomenis. Jis prilygo maždaug 6,5 mln. dubenėlių garintų ryžių ir viršijo ankstesnių metų metinį ryžių importą, kuris siekė 350–450 t. Dar maždaug 770 tūkst. t ryžių Japonijos Vyriausybė importavo – daugiausia iš JAV, Kinijos ir Tailando.

Kainos Japonijoje kontrastuoja su kainomis kitose šalyse. Baltųjų ryžių iš Tailando, kurie yra etalonas Azijoje, kaina neseniai pasiekė žemiausią lygį nuo 2023 m. pradžios.

Vis dėlto M. Ogawa mano, kad kainų augimas gali sustoti, jei platintojai po Vyriausybės sprendimo bus priversti išleisti į rinką savo sukauptus ryžius.

Japonija yra devinta pagal dydį ryžių gamintoja pasaulyje. Ryžių sezonas priklauso nuo auginimo regiono: Šiaurės Japonijoje jis tęsiasi nuo gegužės–birželio iki rugsėjo–spalio, centrinėje dalyje – nuo balandžio–gegužės iki rugpjūčio–spalio, o Pietų Japonijoje – nuo balandžio–gegužės iki rugpjūčio–rugsėjo. Ryžius augina apie 85 proc. iš 2,3 mln. ūkių.

Pasak M. Ogawos, atsargų tiekimas į rinką yra sudėtinga operacija, nes Vyriausybės įsikišimas gali turėti įtakos ryžių gamybos stabilumui ir gamintojų pajamoms ilguoju laikotarpiu. Kad būtų išvengta tokio rinką iškreipiančio poveikio, Vyriausybė privalo per metus vėl supirkti tokį patį kiekį ryžių.

Kūnui ir dvasiai

Per pastaruosius 60 metų ryžių vartojimas Japonijoje sumažėjo perpus ir 2022 m. sudarė maždaug 50,9 kg asmeniui, tačiau jie tebėra labai svarbi japonų kultūros dalis.

Ryžiai turėjo didelės reikšmės japonų bendruomeniškumui. Šiai daug darbo jėgos reikalaujančiai kultūrai vis labiau įsitvirtinant tradiciniame meniu, stiprėjo bendruomeninės žemdirbystės tradicija, susiformavo bendruomenių grupės, vadinamos Yui. Šios grupės tebėra svarbi japonų kultūros dalis, suteikianti jai stiprų vienybės ir harmonijos jausmą.

Laikui bėgant ryžiai tapo pagrindine Japonijos valiuta. Apie VII a. ryžiais žemesnieji sluoksniai mokėjo mokesčius valdovams, ryžiais buvo vertinama žemė, mokami atlyginimai samurajams. Ši kultūra tapo šiuolaikinės Japonijos bankininkystės sistemos pamatu.

Ryžių laukai formavo Japonijos kraštovaizdį, o tam tikri ryžių patiekalai, pavyzdžiui, sekihan (ryžių ir adzuki pupelių patiekalas) ir mochi (desertinis ryžių tešlos pyragas su raudonųjų pupelių pasta), yra neatsiejami nuo gimtadienių, vestuvių, Naujųjų Metų šventes meniu.

Šintoizmo kultūroje du iš labiausiai paplitusių apeiginių aukų protėviams per ritualus ir vestuves yra ryžiai ir sakė – ryžių pagrindu pagamintas alkoholinis gėrimas.

Tokijo gyventoja E. Kato sako, kad kartais tiesiog išsiverda udono arba sobos makaronų, nes ryžiai brangesni. „Tačiau ryžiai yra maistas mūsų sielai, – pabrėžė ji. – Ryžiai nepamainomi.“