Už Kinijos šiaurės vakariniame Sindziango regione gyvenančios uigūrų musulmonų mažumos teises kovojęs ir kalėti iki gyvos galvos „už separatizmą“ nuteistas I. Tohti rugsėjį Europos Tarybos buvo apdovanotas Vaclavo Havelo žmogaus teisių premija.

Buvusio ekonomikos profesoriaus Pekino universitete teismas 2014 metais išprovokavo užsienio vyriausybių ir žmogaus teisių organizacijų pasipiktinimą.

I. Tohti, kuriam penktadienį sueina 50, „daugiau kaip du dešimtmečius dirbo dėl uigūrų mažumos padėties ir tarpetninio dialogo bei supratimo Kinijoje“, nurodė Europos Taryba, nominavusi jį Vaclavo Havelo premijai.

Prieš savo areštą 2014 metų sausį I. Tohti įsteigė interneto svetainę „UighurOnline“, rašydavusią socialiniais klausimais uigūrų ir kinų kalbomis, ir jai vadovavo.

Jis išgarsėjo kaip nuosaikus balsas, atkreipiantis dėmesį į etninę įtampą regione.

Teisių gynimo grupės ir ekspertai sako, jog daugiau nei milijonas uigūrų ir kitų etninių mažumų, daugiausia musulmoniškų, atstovų yra laikomi internuotųjų stovyklose Sindziange.

Pareigūnai šiame Kinijos šiaurės vakarų regione taip pat sukūrė didelę stebėjimo sistemą, apimančią tokius metodus kaip veidus atpažįstančios kameros, sekimas internete ir apsilankymai namuose, nurodo žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“.

Po I. Tohti arešto jo interneto svetainė buvo uždaryta, nurodo Niujorke įsikūręs tarptautinis Komitetas žurnalistams ginti (CPJ).

Anksčiau I. Tohti buvo sulaikytas 2009 metais, kai per etninio smurto proveržį Sindziange parašė apie neramumų metu sulaikytus ir nužudytus uigūrus, nurodo tarptautinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“.

Kinija iš pradžių neigė internuotųjų stovyklų egzistavimą, bet dabar sako, kad tai yra „profesinės mokyklos“, būtinos kovai su terorizmu.

„Kraštutinis terorizmas“

Naujienų agentūros AFP pernai atliktas tyrimas, kurio metu buvo išanalizuota daugiau kaip 1,5 tūkst. vyriausybės dokumentų, parodė, kad šios stovyklos labiau primena kalėjimus, o ne mokyklas, ir kad joms, be kitos įrangos, tiekiami elektros šoko ginklai bei ašarinės dujos.

Kinija užsipuolė Europos Tarybą, jai rugpjūtį nominavus I. Tohti Vaclavo Havelo premijai, kuri taip pat buvo paskirta vienai teisių gynimo grupei iš Balkanų.

Kinijos užsienio reikalų ministerija I. Tohti pavadino „separatistu, remiančiu kraštutinį terorizmą“.

Jį JAV įstatymų leidėjai taip pat nominavo Nobelio taikos premijai, Kinijai sulaukiant vis didesnio dėmesio dėl elgesio su uigūrais.

Jungtinės Valstijos šį mėnesį paskelbė, kad įtraukia į „juoduosius“ sąrašus 28 Kinijos subjektus, susijusius su represine politika Sindziange, ir kad suvaržys vizų išdavimą kinų pareigūnams, dalyvavusiems sulaikant uigūrus, kazachus ar kitų regiono mažumų atstovus arba smurtaujant prieš juos.

1988 metais įsteigtą Sacharovo premiją už minties laisvę, pavadintą žymaus rusų disidento Andrejaus Sacharovo vardu, EP kasmet teikia išskirtinėms asmenybėms ar grupėms, „labiausiai prisidėjusioms prie kovos už žmogaus teises ar demokratiją“.

Laureatui skiriama 50 tūkst. eurų.

Pernai Sacharovo premija buvo skirta Ukrainos režisieriui Olegui Sencovui.