Susitikimui pirmininkaus Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, tačiau tikimasi, kad jame dominuos JAV lyderio dalyvavimas.
Prancūzijos kurorte Evian le Bene, garsėjančiame „Evian“ mineraliniu vandeniu, susirinkę dalyviai sieks sugrąžinti blizgesį ir gyvybingumą santykiams su Jungtinėmis Valstijomis.
Aukščiausiojo lygio susitikimas bus vienas pirmųjų didelių tarptautinių susibūrimų po to, kai Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkas Izraelis vasario pabaigoje pradėjo karą prieš Iraną, apvertusį aukštyn kojomis Artimuosius Rytus ir padidinusį transatlantinę įtampą.
Be pastangų užbaigti konfliktą ir atidaryti svarbų Hormuzo sąsiaurio laivybos kelią, lyderių laukia įtempta darbotvarkė, kurioje per tris derybų dienas bus svarstomi komplikuoti klausimai.
Dalyvaujant Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, jie sieks rasti vieningą frontą, kaip priversti Rusiją sėsti prie derybų stalo ir užbaigti daugiau nei ketverius metus trunkantį karą, kurį sukėlė Maskvos plataus masto invazija į kaimyninę šalį.
V. Zelenskio dalyvavimas „mums labai svarbus, nes turime atkurti konsensusą G7 viduje“, įskaitant derybų poreikį, trečiadienį sakė E. Macronas, turėdamas omenyje per pastaruosius metus išryškėjusius nuomonių skirtumus su D. Trumpu dėl Ukrainos.
Tačiau kitos G7 narės taip pat sieks paspausti D. Trumpą, kad šis sutiktų su nuolaidomis dėl pasaulinės prekybos disbalanso – atsižvelgiant į D. Trumpo protekcionistinę prekybos politiką. Taip pat daromas spaudimas griežčiau reguliuoti didžiąsias technologijų įmones, siekiant apsaugoti nepilnamečius, nepaisant JAV nenoro.
Ką tik po gimtadienio
Prancūzija siekė išplėsti Didžiojo septyneto (G7) pirmaujančių ekonomikų – Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos, Jungtinės Karalystės (JK) ir Jungtinių Valstijų – patrauklumą už pagrindinių narių ribų. E. Macronas į susitikimą pakvietė Brazilijos, Egipto, Indijos, Kenijos ir Pietų Korėjos lyderius.
Dirbtinio intelekto milžinės „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas ir jos Europos konkurentės „Mistral AI“ vadovas Arthuras Menschas trečiadienį dalyvaus pietuose, skirtuose aptarti nepilnamečių apsaugą skaitmeninėje erdvėje.
Siekdamas rasti regioninį konsensusą dėl Irano, E. Macronas į antradienį vyksiančią specialią sesiją pakvietė arabų valstybių – Egipto, Saudo Arabijos, Kataro ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) – lyderius.
Tačiau Kinija, kaip dažnai būna G7 susitikimuose, išsiskirs savo nedalyvavimu. Vakaruose didėja susirūpinimas dėl Pekino dominavimo ir kontrolės retųjų Žemės elementų, naudojamų kasdieniuose elektronikos prietaisuose, rinkoje.
Siekdamas užmegzti ryšius su Pekinu, E. Macronas ketvirtadienį surengs vaizdo konferenciją „Pasaulinis konvergencijos aukščiausiojo lygio susitikimas augimui skatinti“, kurioje dalyvaus G7 narės, Kinija ir kelios kitos besivystančios rinkos.
D. Trumpas, visada permainingas, į G7 viršūnių susitikimą atvyks ką tik atšventęs savo 80-ąjį gimtadienį birželio 14 dieną, kai Baltųjų rūmų pievelėje stebės MMA kovą.
Prancūzijos pareigūnai nori užtikrinti, kad nepasikartotų praėjusio G7 susitikimo Kanadoje, iš kurio D. Trumpas išvyko anksčiau laiko, scenarijus. Jie tikisi, kad JAV lyderį pavyks sugundyti pratęsti viešnagę Prancūzijoje dvišaliu viršūnių susitikimu su E. Macronu Paryžiuje ar kitur.
„Agresyvus elgesys“
Vykdoma didžiulė saugumo operacija, kurioje dalyvauja tūkstančiai policininkų ir karių. Operacija apima kitą Ženevos ežero pusę kaimyninėje Šveicarijoje, kur Ženevos oro uostas priims atvykstančiuosius.
E. Macronui, kurio šalis rotacijos tvarka pirmininkauja G7, šis viršūnių susitikimas bus viena paskutinių progų padaryti įtaką tarptautinėje arenoje. Likus mažiau nei metams iki jo paskutinės kadencijos pabaigos, jis nori įtvirtinti savo puoselėjamą idėją didinti Europos suverenitetą.
Derybos bus įžanga į platesnės Didžiojo dvidešimtuko (G20) grupės, kuriai priklauso ir Kinija, viršūnių susitikimą, kurį gruodį D. Trumpas surengs jam priklausančiame golfo kurorte Majamyje.
Prieš viršūnių susitikimą Europos užsienio santykių taryba (ECFR) paskelbė daugiau nei dešimties Europos šalių piliečių apklausą, rodančią, kad pasitikėjimas Jungtinėmis Valstijomis krenta ir kad tik 11 proc. respondentų D. Trumpo administraciją laiko sąjungininke.
Susidūrę su JAV „kritika ir agresyviu elgesiu“, Europos lyderiai turi galimybę „eiti toliau ir greičiau“ kurdami bendras saugumo sistemas, sakė ECFR vyresnysis politikos bendradarbis Pawelas Zerka.
Naujausi komentarai