Karštą vasaros rytą tįsta eilė – Tokijo centre atidaroma nauja kepyklėlė. Japonai nekantrauja būti tarp pirmųjų nusipirkti baumkucheną – vokišką šakotį.

„Man patinka, kad jis purus, o prekybos centruose net vyksta šių pyragų festivaliai. Teko lankytis – patiko“, – šnekėjo pirkėjas Kiyoaki Nakamura.

„Skonis paprastas. Tad juo gali mėgautis įvairaus amžiaus žmonės“, – teigė pirkėja Miki Fukumoto.

LNK stop kadras.

„Baumkuchen“ vokiškai reiškia „medžio pyragą“, nes pjaustant jis atrodo it medžio rievės, kitaip nei lietuviškas – jis be spyglių. Daugelis japonų tai sieja su ilgaamžiškumu ir klestėjimu, tad dovanoja jį per gimtadienius ir vestuves.

„Kilęs iš Vokietijos, bet jau susiklostė ir išskirtinai japoniška šakočių kultūra – čia ją galite pajusti“, – nurodė kepyklos „Club Harie“ vadovas Takao Yamamoto.

Japonai sugalvojo savų variacijų, nes skonių siūlo įvairių: nuo matcha arbatos iki pripildytų įvairių sezoninių vaisių kremais. Parduodamas kaip prabangos prekė didžiuliuose prekybos centruose, juose vyksta ir specialūs šakočių festivaliai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Bet šio vokiško pyragų karaliaus ištakos Japonijoje siekia ne komercinį Tokiją, o mažą salą, už 800 kilometrų nuo sostinės. Ninošimoje kepėjai turistams rodo, kaip ant ilgo bambuko karties virš laužo kepa, samčiu pildami sluoksnius tešlos. Jie atkuria, kaip prieš daugiau nei šimtą metų čia buvo kepami pirmi baumkuchenai Japonijoje. XIX amžiuje saloje veikė karinė karantino stotis. Per Pirmąjį pasaulinį karą tarp kelių šimtų paimtų karo belaisvių buvo ir vokiečių kepėjas Karlas Juchheimas.

„Būdamas karo belaisvis, Juchheimas kepdavo skanėstus ir vis sakydavo: „Taika tikrai ateis“, jis tą troškimą įkūnijo kepiniais – šie šakočiai taikai“, – teigė „Juccheim Ninoshima Welcome Center“ vadovas Kazuaki Otani.

Tad ragaujant Japonijoje kepamo šakočio, ne retas susimąsto ir apie taiką.