Ketverius metus ji buvo vienintele Didžiojo septyneto (G-7) šalimi, pasirašiusia šį planą.

Pasak Italijos laikraščio „Corriere della Sera“, kuris pirmasis pranešė šią žinią, apie šį sprendimą Pekinui pranešta prieš tris dienas.

Vis dėlto nė viena pusė nepaskelbė jokio oficialaus pranešimo.

Italijos vyriausybės šaltinis naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad Roma pasitraukė, tačiau nepateikė išsamesnės informacijos, tik nurodė, kad tai padaryta siekiant išlaikyti atvirus politinio dialogo kanalus.

Prieš ateidama į valdžią praėjusiais metais ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni) sakė, kad ankstesnės vyriausybės sprendimas prisijungti prie šios iniciatyvos 2019 metais buvo „rimta klaida“.

Anksčiau šiais metais Kinija minėjo dešimtąsias savo iniciatyvos metines. Įgyvendinant šią iniciatyvą – kone svarbiausią prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) geopolitinį projektą, Pekinas į projektus visame pasaulyje investavo 1 trln. JAV dolerių.

Kritikai pasmerkė trilijono dolerių investicijų schemą, tvirtindami, kad šis planas yra Trojos arklys Pekino politinei įtakai stiprinti.

Jie jau seniai kaltina Kiniją viliojant mažesnes pajamas gaunančias šalis į skolų spąstus siūlant didžiules paskolas, kurios joms yra per brangios.

Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani (Antonijus Tajanis) rugsėjį sakė, kad „Juostos ir kelio iniciatyva“ „nedavė tokių rezultatų, kokių tikėjomės“.

Susitarimas turėtų būti automatiškai atnaujintas 2024 metų kovą, nebent Italija pasitrauktų iki šių metų pabaigos.

Tačiau Roma vengė provokuoti Pekiną ir rizikuoti atsakomaisiais veiksmais prieš Italijos bendroves.

Rugsėjį Naujajame Delyje vykusiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime G. Meloni žurnalistams sakė, kad jei Roma pasitrauktų iš projekto, tai nepakenktų santykiams su Kinija.