Civilizuotas laivų naikinimas

Europos Sąjungos institucijos pasiūlė įvesti laivų utilizavimo licencijas. Numatyta, kad kiekvienas į ES uostą įplaukiantis laivas privalėtų sumokėti mokestį į specialų fondą, skirta laivui utilizuoti.

Mokestis gali būti diferencijuotas – naujesni laivai, kurie mažiau teršia aplinką moka mažiau, senesni – daugiau. Antrinis šios licencijos įvedimo tikslas buvo ir aplinkosauginis – mažinti labiausiai taršių laivų kiekį, riboti į ES uostus atplaukiančius „nešvarius“ laivus.

Laivui baigus tarnybą, kai jis būtų utilizuojamas, per mokesčius sukaupta pinigų suma būtų grąžinta jo savininkui. Tai ir būtų tos lėšos, kurios užtikrintų, kad laivas būtų supjaustytas civilizuotai, o ne pamestas kur nors Indijos ar Šri Lankos pakrantėje, kaip yra iki šiol.

Prieš kelis metus Indijos ir Šri Lankos pakrantėse buvo atlikti necivilizuotai supjaustytų laivų tyrimai. Paaiškėjo nemaloni tendencija, kad didelė dalis į trečiųjų šalių pakrantes išmestų laivų priklauso ES šalių savininkams.

Baimė likti be darbo

ES idėja įvesti laivų utilizavimo licencijas atrodo gera, bet ji iš karto sulaukė daugelio šalių nepritarimo. Europos Komisija nurodė, jog laivai, norint gauti išmokas iš fondo, turi būti pjaustomi tik tose laivų statybos ir utilizavimo įmonėse, kurios bus įtrauktos į Europos Komisijos patvirtintą sąrašą.

Iš karto kilo klausimas, ar tokiu būdu ES institucijos neketina užsitikrinti, kad seni laivai būtų utilizuojami tik ES laivų statyklose.

Ar tarp tų statyklų bus tos, kurios veikia Azijos šalyse ir laivų pjaustymas joms yra svarbi verslo ir socialinė dalis. Tų šalių gyventojai baiminasi likti be darbo.

Jei ši Europos Komisijos iniciatyva liestų tik su ES šalių vėliavomis plaukiojančius laivus, tai toks EK tvirtinamas sąrašas dar suprantamas. Tačiau ES institucijos nori sukurti fondą į kurį mokėtų visų pasaulio šalių vėliavų laivų savininkai, kai tik jų laivas įplauks į ES uostą.

Kertasi su konvencija

Tokiai ES iniciatyvai civilizuotai tvarkyti senus laivus priešinasi ne tik kokios nors ES nedraugiškos šalys, bet ir pasaulinės laivybos interesus ginančios įstaigos. Prieš tokią ES iniciatyvą kategoriškai pasisakė kartu apie 80 proc. pasaulinio laivyno tonažo jungiančios Europos laivų savininkų asociacija (ESCA) ir tarptautinė laivybos palata (ICS).

Idėjai priešinasi ir pačios ES kai kurių laivybos asociacijų atstovai. Nurodoma, kad laivų utilizavimo licencijos mokesčiai bus per brangūs naujai pastatytiems laivams. Jie turės mokėti mokestį žymiai ilgesnį laikotarpį nei senesnių laivų savininkai.

Taip pat iškelti argumentai, kad atskiri regionai, kaip ES, neturėtų spręsti pasaulinės laivybos problemų. Jos turėtų būti sprendžiamos jau įprasta tvarka priimant visoms šalims su laivyba susieta vienokią ar kitokia konvenciją. Dėl laivų utilizavimo jau yra priimta vadinamojo Honkongo konvencija, bet šalys jos neskuba ratifikuoti.