Pasak „Dassault“ generalinio direktoriaus Erico Trappier, pagal ilgai lauktą sandorį Serbija iki 2029 metų gaus devynis vienviečius ir tris dviviečius karo lėktuvus.

Dešimtys daugiafunkcinių naikintuvų padės Serbijai modernizuoti savo karines oro pajėgas ir pakeisti pasenusius sovietinius naikintuvus.

„Džiaugiamės galėdami tapti „Rafale“ klubo dalimi. Dėkojame Prancūzijos prezidentui už šį sprendimą ir už galimybę įsigyti naujuosius „Rafale“, – per pasirašymo ceremoniją žurnalistams sakė Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius.

„Bendra sutarties vertė yra 2,7 mlrd., o 12 naujų orlaivių priklausys Serbijos Respublikai“, – sakė jis, nenurodydamas valiutos.

E. Macronas teigė, kad šis susitarimas rodo „ilgalaikę mūsų dviejų šalių sąjungą stipresnėje ir suverenesnėje Europoje“ ir atveria strategines galimybes.

„Nepaisant didelio spaudimo, reikia pabrėžti, kad tai yra strateginių pokyčių pradžia. Tai tikra strateginė drąsa ir galimybė Europai“, – sakė E. Macronas per spaudos konferenciją Belgrade.

Serbija jau seniai palaiko glaudžius ryšius su Rusija ir Kinija ir daugelį metų iš abiejų šalių pirko ginklus, be to, tikisi šių dviejų šalių diplomatinės paramos sprendžiant ginčą su Kosovu.

„Rafale“ yra daugiafunkcinis naikintuvas, kuriuo galima persekioti priešo lėktuvus, smogti antžeminiams ir jūrų taikiniams bei vykdyti žvalgybą.

Šis sandoris buvo tik vienas iš kelių E. Macrono vizito metu pasirašytų susitarimų.

Prancūzija stiprina ekonominius ryšius su Belgradu – Serbijos finansų ministerijos duomenimis, per pastaruosius 12 metų prekybos apimtys patrigubėjo.

Prancūzijos bendrovė „Vinci“ jau kelerius metus prižiūri Belgrado Nikolos Teslos oro uosto renovaciją, prancūzų įmonės ketina pastatyti pirmąją sostinės metro stotį ir modernią nuotekų valymo gamyklą.

Belgrade dirbantis analitikas Vukas Vuksanovičius sakė, kad A. Vučičius greičiausiai mano, jog sandoris dėl „Rafale“ yra labai svarbus siekiant užsitikrinti Prancūzijos paramą ateityje.

Prezidentas „tiki, kad įsigydamas šiuos „Rafale“, kurie yra itin brangus Prancūzijos kariuomenės ir pramonės gaminys, jis nusipirks prezidento Macrono palankumą ir politinę apsaugą“, – naujienų agentūrai AFP teigė V. Vuksanovičius.

Susitarimas su ES dėl ličio kasybos

Liepą Europos Sąjunga ir Serbija pasirašė susitarimą dėl šalies ličio kasybos plėtros. Jis laikomas svarbia sudedamąja dalimi Europos perėjimui prie žaliosios ekonomikos.

Šią vasarą Belgradas atnaujino prieštaringai vertinamos ličio kasyklos licencijas po to, kai po demonstracijų, kilusių dėl susirūpinimo aplinkosauga, atšaukė kasybos milžinei „Rio Tinto“ išduotus leidimus.

A. Vučičius pripažino, kad Serbija pardavė Vakarų šalims šaudmenų už šimtus milijonų eurų, kurie, tikėtina, buvo išsiųsti į Ukrainą, Kyjivui kovojant su įsiveržusiais Rusijos kariais.

Pardavimai įvyko nepaisant to, kad Serbija, atsisakydama prisijungti prie sankcijų Rusijai po jos įsiveržimo į Ukrainą 2022 metais, tebėra Europos atsiskyrėlė.

Balkanų šalis jau daugelį metų yra priklausoma nuo Kremliaus ir Pekino paramos, kad Jungtinės Tautos nepripažintų Kosovo kaip nepriklausomos valstybės.

Serbija nuo 2012 metų yra kandidatė į ES, tačiau jos perspektyvos laikomos niūriomis, jei nebus normalizuoti santykiai su Kosovu, kur dešimtojo dešimtmečio pabaigoje vyko karas su etninių albanų sukilėliais.

Ketvirtadienio rytą Serbijos spaudoje paskelbtame laiške E. Macronas teigė, kad Serbija visiškai priklauso ES.