Nors didžiausias dėmesys teko D. Trumpui, viršūnių susitikimo šeimininkas, Japonijos premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė) paskelbė, kad susitikimas buvo sėkmingas.

„G-20 valstybės, kaip pasaulio ekonomikai vadovaujančios šalys, turi atsakomybę tiesiai žvelgti į pasaulio problemas ir atviru dialogu siūlyti sprendimus“, – užbaigdamas susitikimą sakė Sh. Abe.

„Dabar su šia „Osakos deklaracija“ turėtume atkakliai bandyti ieškoti ne skirtumų, o bendro pagrindo ir, tikimės, tęsti savo pastangas pasaulio ekonomikos augimui palaikyti“, – sakė jis.

Tačiau ieškant bendro pagrindo viršūnių susitikimo deklaracijoje buvo subtiliai apeiti nuomonių skirtumai, nepateikta jokių svarbių naujų iniciatyvų.

Vis dėlto Vokietijos kanclerė Angela Merkel sveikino faktą, kad lyderiams pavyko išlaikyti poziciją klimato kaitos klausimu. 19 Didžiojo dvidešimtuko narių, nedalyvaujant Jungtinėms Valstijoms, po dvi dienas trukusių derybų šeštadienį patvirtino Paryžiaus susitarimo klimato klausimu negrįžtamumą ir pažadėjo visiškai jį įgyvendinti.

A. Merkel žurnalistams sakė, kad „šio proceso negalima apgręžti“. Pasak kanclerės, kai kurie lyderiai Osakoje užsiminė norintys didinti įsipareigojimus dėl taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis ir iki 2050 metų pasiekti nulinį taršos anglies junginiais balansą.

„Niekas neskaito komunikato“

Derybininkai per naktį stengėsi suderinti baigiamąjį komunikatą, kuriame perspėjama, kad „visų pirma auga įtampa dėl prekybos ir geopolitikos“. Šiomis formuluotėmis patvirtinamas anksčiau šį mėnesį sunkiai pasiektas grupės finansų ministrų pareiškimas.

Dėl klimato buvo pasiektas susitarimas pakartoti vadinamąją formulę 19+1, pagal kurią 19 Dvidešimtuko šalių patvirtino Paryžiaus susitarimo negrįžtamumą, o Vašingtonas pakartotinai deklaravo savo sprendimą pasitraukti iš Paryžiaus susitarimo, „nes jis nenaudingas Amerikos darbininkams ir mokesčių mokėtojams“.

Tačiau dar tęsiantis deryboms Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) atvirai pripažino, kad paros ritmo sutrikimai paskatino jį sulaužyti seną tradiciją neskaityti komunikato.

„Aš ne vienintelis šioje salėje, neskaitantis komunikato. Iš tikrųjų niekas neskaito komunikato“, – sakė jis.

A. Merkel gyrė ES ir Lotynų Amerikos bloko „Mercosur“ susitarimą, taip pat sudarytą G-20 susitikimo kuluaruose. Pagal šį susitarimą po 20 metų trukusių derybų kuriama didžiausia pasaulyje laisvosios prekybos zona, be to, jame minimi Paryžiaus susitarimo tikslai.

Japonija siekė, kad Osakos viršūnių susitikimas taptų svarbiu etapu pažangai aplinkosaugos klausimais, įskaitant pasaulinės plastiko atliekų problemos sprendimą ir įsipareigojimo kovoti su klimato kaita atnaujinimą.

Pasak lyderių, jie svarstys „įvairiausias „švarias“ technologijas ir metodus, įskaitant „išmanius“ miestus, ekosistema ir bendruomene grindžiamus metodus“.

G-20 lyderiai seniai siekė suformuoti bendrą frontą dėl atvirų rinkų skatinimo ir išmanios politikos siekiant atremti grėsmes pasaulio ekonomikos augimui. Tačiau nesutarimai tokiais klausimais kaip protekcionizmas ir migracija trukdo pastangoms pasiekti konsensusą įvairiais politikos ir geopolitikos klausimais.

Viršūnių susitikimo deklaracijoje neminimas protekcionizmas, bet raginama kurti laisvas, teisingas, nediskriminacines ir atviras rinkas.

„Ar iš pradžių nesiekėme susitarimo dėl šių principų? Mums reikia grįžti į pradinį tašką, kad galėtume prisiminti, ko iš pradžių siekėme, – sakė Sh. Abe. – Šį kartą mums pavyko grįžti į šį pradinį tašką ir sutarti dėl šių svarbių principų.“

Dėmesio centre

Didelė dėmesio dalis Osakoje atiteko D. Trumpui, kuris išprovokavo sujudimą per socialinį tinklą „Twitter“ pakvietęs Šiaurės Korėjos lyderį Kim Jong Uną (kim Čen Uną) sekmadienį pasisveikinti su juo per planuojamą jo apsilankymą prie Korėjos pusiasalį dalijančios DMZ.

Jei pirmininkas Kimas iš Šiaurės Korėjos mato, (tai) aš susitikčiau su juo prie sienos/DMZ, tiesiog paspausti jam rankos ir pasakyti „Labas“(?)!“ – parašė jis.

Šiaurės Korėjos oficialioji naujienų agentūra KCNA citavo užsienio reikalų viceministrę Choe Son Hui (Čvė Son Hui), sakiusią, kad tai „labai įdomus pasiūlymas“, bet jokio oficialaus prašymo dar negauta.

D. Trumpas per tokius tarptautinius renginius kartais nesutaria su kitais lyderiais. Tuo tarpu Kinija tokiuose susitikimuose kaip G-20 siekia paramos ginant pasaulinius prekybos susitarimus prieš D. Trumpo poziciją „Pirmiausia – Amerika“.

Prasidedant jų susitikimui D. Trumpas Kinijos prezidentui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui) pasakė, kad nori „išlyginti padėtį dėl prekybos“ ir kad tai būtų labai lengva.

JAV ir Kinijos derybos dėl įsisenėjusių problemų įstrigo gegužės mėnesį, bet po susitikimo su Kinijos prezidentu D. Trumpas sakė, kad jos „grįžo į vėžes“. Jis nurodė nusprendęs kol kas neįvesti naujų tarifų Kinijos eksportui, o Kinija planavo pirkti daugiau amerikietiškų žemės ūkio produktų.

Kinijos oficialioji naujienų agentūra „Xinhua“ pranešė, kad Xi Jinpingas ir D. Trumpas susitarė atnaujinti prekybos derybas „remiantis lygybe ir abipuse pagarba“.

Tačiau neaišku, ar jie įveikė kliūtis, dėl kurių derybos buvo įstrigusios.

Viršūnių susitikimas Osakoje sudarė sąlygas Sh. Abe galbūt padidinti savo populiarumą šiame pramonės centre prieš liepą įvyksiančius aukštųjų parlamento rūmų rinkimus. Sh. Abe valdančioji Liberalų demokratų partija patyrė nesėkmių per papildomus rinkimus, o šalyje jau svarstoma, kas jį pakeis premjero poste.

Nors užgožė net viršūnių susitikimo šeimininką, D. Trumpas pasistengė dalyvauti tokiuose susitikimuose kaip anksti šeštadienį įvykęs pokalbis dėl moterų įgalinimo, per kurį pasisakė jo dukra ir patarėja Ivanka Trump (Ivanka Tramp).

Ji ir kiti kalbėtojai atkreipė dėmesį, kad pasaulio ekonomika iki 2025 metų sulauktų postūmio, nusakomo suma iki 28 trln. dolerių (24,6 trln. eurų), jei moterys turėtų tas pačias ekonomines sąlygas. Moterų statuso gerinimas buvo pavadintas „išmania ekonomikos ir gynybos politika“.

G-20 sudaro Argentina, Australija, Brazilija, Kinija, Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Indija, Indonezija, Italija, Japonija, Kanada, Pietų Korėja, Meksika, Rusija, Saudo Arabija, Pietų Afrikos Respublika, Turkija, Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga. Viršūnių susitikime Osakoje taip pat dalyvavo Nyderlandai, Norvegija, Ispanija, Gvinėja, Senegalas, Singapūras ir Vietnamas.