Šeštadienio vakarą buvusi vyriausybės patarėja ir nuomonės formuotoja Katie Miller įraše socialiniame tinkle X paskelbė Danijai priklausančios Grenlandijos salos žemėlapį, nuspalvintą JAV vėliavos spalvomis, ir pridėjo vieną žodį didžiosiomis raidėmis: „GREITAI“.
K. Miller vis dar palaiko glaudžius ryšius su Baltaisiais rūmais per savo vyrą administracijos vadovo pavaduotoją Stepheną Millerį.
Netrukus po to D. Trumpas interviu „The Atlantic“ pareiškė: „Mums tikrai reikia Grenlandijos, būtinai“.
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen sureagavo pareiškusi, kad Jungtinės Valstijos „visiškai neturi teisės“ aneksuoti jokios Danijos karalystės dalies. Ji paragino JAV „nutraukti grasinimus istoriškai artimai sąjungininkei ir kitai šaliai bei žmonėms, aiškiai pasakiusiems, kad jie nėra parduodami“.
Vėliau sekmadienio vakarą neatrodė, kad D. Trumpas būtų pakeitęs savo poziciją. Prezidento lėktuve „Air Force One“ jis žurnalistams sakė, kad „mums reikia Grenlandijos nacionalinio saugumo požiūriu, o Europos Sąjungai reikia, kad ją turėtume, ir jie tai žino“.
Grenlandija iš visų pusių apgulta Rusijos ir Kinijos laivų, teigė D. Trumpas ir pridūrė, kad Danija negebės su tuo susitvarkyti.
D. Trumpas taip pat, regis, pasišaipė iš NATO sąjungininkės Danijos, pareiškęs, kad „siekdami sustiprinti saugumą Grenlandijoje, jie pridėjo dar vienas šunų kinkinį“.
D. Trumpas ne kartą kėsinosi aneksuoti Grenlandiją ir neatmetė karinės jėgos panaudojimo tam tikslui.
Švedijos ir Norvegijos lyderiai, taip pat Suomijos prezidentas, parėmė M. Frederiksen.
Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre socialiniame tinkle X parašė, kad „Grenlandija yra neatsiejama Danijos Karalystės dalis“, ir teigė, kad Norvegija yra visiškai solidari su Danija.
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas sakė, kad „tik Danija ir Grenlandija turi teisę spręsti klausimus, susijusius su Danija ir Grenlandija“, bei pridūrė, kad Švedija tvirtai palaiko kaimynę.
Suomijos prezidentas Alexanderas Stubbas, kaip manoma, palaikantis glaudžius ryšius su D. Trumpu, sakė, kad „niekas nesprendžia už Grenlandiją ir Daniją, tik pati Grenlandija ir Danija“.
Danija, jos Šiaurės kaimynės ir JAV yra NATO sąjungininkės.
Grenlandijos ministras pirmininkas Jensas Frederikas Nielsenas anksčiau mėgino sušvelninti padėtį.
„Pirmiausia leiskite man labai ramiai ir aiškiai pasakyti, kad nėra jokios priežasties panikai ar nerimui“, – parašė jis feisbuke. Pasak jo, K. Miller įrašas „visiškai nieko nepakeitė“. „Mūsų šalis neparduodama, o mūsų ateitis nebus nuspręsta socialinių tinklų įrašais“, – pridūrė jis.
Vis dėlto jis kritikavo įrašą kaip nepagarbų. Grenlandija yra demokratinė visuomenė, turinti savivaldą, laisvus rinkimus ir stiprias institucijas, sakė jis. „Mūsų pozicija tvirtai grindžiama tarptautine teise ir tarptautiniu mastu pripažintais susitarimais“, – pabrėžė J. F. Nielsenas.
Danijos ambasadorius Vašingtone Jesperis Mølleris Sørensenas iš naujo paskelbė žemėlapį socialiniame tinkle X ir parašė: „Tiesiog draugiškas priminimas apie JAV ir Danijos Karalystę: esame artimos sąjungininkės ir turėtume toliau bendradarbiauti“.
Jis teigė, kad JAV saugumas yra ir Grenlandijos bei Danijos saugumas ir jos bendradarbiauja, kad garantuotų saugumą Arktyje. Ambasadorius taip pat atkreipė dėmesį, kad Danija padidino gynybos biudžetą, ir pridūrė, jog danai tikisi visiškos pagarbos Danijos Karalystės teritoriniam vientisumui.
Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai sako, kad Grenlandija yra neatskiriama Danijos dalis.
„Grenlandija yra neatskiriama Danijos Karalystės, kuri yra stipri demokratinė valstybė ir patikima NATO sąjungininkė, dalis. Visi kylantys klausimai yra transatlantinio saugumo reikalas“, – socialiniame tinkle „X“ pirmadienį teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
„Teritorinio vientisumo ir suvereniteto gerbimas yra pagrindinis pasaulinio stabilumo veiksnys. Visi sprendimai dėl Grenlandijos ar Danijos priklauso tik joms“, – pridūrė jis.
Tuo metu Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė pabrėžė, kad Danija ir Grenlandija turi pačios spręsti joms aktualius klausimus.
„Teritorinio vientisumo ir suvereniteto gerbimas yra pagrindinis pasaulinio stabilumo veiksnys, o visi nesutarimai turi būti sprendžiami dialogo būdu. Sąjungininkai yra įsipareigoję vieni kitiems išsaugoti taiką ir saugumą. Danija ir Grenlandija turi pačios spręsti joms aktualius klausimus“, – sakė Latvijos diplomatijos vadovė.
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pirmadienį taip pat pabrėžė, kad Estija solidarizuojasi su „savo Šiaurės ir Baltijos jūros regiono sąjungininke (Danija – BNS)“.
„Grenlandija yra neatskiriama Danijos Karalystės dalis, todėl jokie sprendimai dėl Grenlandijos negali būti priimami be Grenlandijos ir Danijos dalyvavimo“, – socialiniame tinkle „X“ teigė jis.
(be temos)