Valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Kim Jong Unas taip pat apžvelgė santykius su priešininke Pietų Korėja, bet nepaaiškino, kokių žingsnių lyderis nori imtis. Stebėtojai tikėjosi, kad Kim Jong Unas, didėjant jo šalies ekonominėms problemoms, per pirmąjį po penkerių metų pertraukos Darbininkų partijos suvažiavimą parodys taikinamųjų gestų Seului ir Vašingtonui.

Ketvirtadienio kalboje Kim Jong Unas „paskelbė bendrą mūsų partijos orientaciją ir politinę poziciją visapusiškai plėsti ir vystyti išorės ryšius“, penktadienį pranešė Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).

Kim Jong Unas taip pat išnagrinėjo santykius su Pietų Korėja, „kaip reikalauja vyraujanti situacija ir pasikeitę laikai“, sakoma KCNA pranešime.

Suvažiavimas yra svarbiausia partijos sprendimų priėmimo institucija, vertinanti buvusius projektus, nustatanti naujus prioritetus ir skirianti aukščiausio rango pareigūnus. Jis buvo sušauktas Kim Jong Unui bandant įveikti tai, ką jis vadina „daugeriopa krize“, kurią sukėlė sienų uždarymo dėl pandemijos, stichinių nelaimių virtinės ir JAV sankcijų poveikis ekonomikai.

Pirmąją suvažiavimo dieną lyderis pripažino, kad ankstesni jo ekonominiai planai nebuvo sėkmingi, ir pažadėjo priimti naują penkmečio planą. Antrą suvažiavimo dieną jis sakė, kad stiprins savo šalies karinius pajėgumus.

Kim Jong Unui, kuris valdžią paveldėjo 2011 metų pabaigoje mirus jo tėvui Kim Jong Ilui, penktadienį sukanka 37-eri. Jo gimtadienis dar nėra paskelbtas nacionaline švente kaip jo tėvo ir senelio gimtadieniai. KCNA pranešė, kad suvažiavimas tęsis, ir tai rodytų, kad delegatai dirbs ketvirtą dieną, per Kim Jong Uno gimtadienį.

Po 2016–2017 metų provokacinių ginklų bandymų siekiant pajėgumų branduoliniais ginklais smogti pagrindinei JAV teritorijos daliai Kim Jong Unas staiga pradėjo diplomatines pastangas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kurios Šiaurės Korėjos lyderiui suteikė seniai siekto teisėtumo pasaulinėje scenoje. Kim Jong Unas taip pat susitiko su Kinijos, Rusijos, Pietų Korėjos ir kitų pasaulio valstybių lyderiais.

Tačiau įstrigus diplomatijai su D. Trumpu, o pandemijai privertus uždaryti šalies sienas, Kim Jong Unas didžiausią dėmesį skyrė vidaus politikai, siekdamas švelninti pandemijos sukeltą ekonominį šoką.

Per ketvirtadienio sesiją Kim Jong Unas taip pat ragino „visiškai eliminuoti nesocialistinius elementus“ Šiaurės Korėjos visuomenėje ir pasiūlė būdų „mūsų valstybės socialinės sistemos galiai“ stiprinti, pranešė KCNA. Lyderis kritikavo darbuotojų organizacijas, tarp jų jaunimo sąjungą, esą nevykdžiusias savo pareigų, ir sakė, kad sąjungai svarbiausias prioritetas turi būti „ideologinis švietimas“.

Kim Jong Uno vyriausybė kovoja su tuo, ką vadina „svetimomis, klaidingomis nesocialistinėmis praktikomis“. Praėjusį mėnesį valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Šiaurės Korėjos parlamentas išleido „įstatymą dėl reakcingos ideologijos ir kultūros atmetimo“. Analitikai sako, kad Šiaurės Korėja saugosi galimo kapitalizmo plitimo ir vienybės šalies viduje silpnėjimo susidūrus su ekonominiais sunkumais.

Pietų Korėjos žvalgybos agentūra pranešė, kad Kim Jong Unas nerimauja dėl JAV išrinktojo prezidento Joe Bideno, kurio inauguracija turi įvykti sausio 20 dieną. Būsimasis JAV prezidentas per rinkimų kampanijos debatus yra pavadinęs Kim Jong Uną „banditu“, o Pchenjanas demokratą – „pasiutusiu šunimi“.

Mažai tikėtina, kad J. Bidenas rengtų kokius nors tiesioginius susitikimus su Kim Jong Unu, nebent Šiaurės Korėja imtųsi reikšmingų žingsnių denuklearizacijos link. Kim Jong Uno ir D. Trumpo diplomatija nutrūko per viršūnių susitikimą Vietname 2019 metų pradžioje, JAV prezidentui atmetus Šiaurės Korėjos lyderio pasiūlymą išmontuoti pagrindinį jo šalies branduolinį kompleksą – tai būtų ribotas nusiginklavimo žingsnis – mainais į didelį sankcijų sušvelninimą.

Kim Jong Unui pradėjus derybas su D. Trumpu Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos ryšiai suklestėjo. Tačiau žlugus minėtam Hanojaus viršūnių susitikimui Pchenjanas sustabdė bendravimą su Seulu ir atnaujino griežtą retoriką Pietų Korėjos atžvilgiu.

Kai kurie stebėtojai sako, kad Šiaurės Korėja nusivylė, nes Seulas neatsiskyrė nuo Vašingtono ir neatgaivino įstrigusių bendrų ekonominių projektų, sustojusių dėl JAV vadovaujamų sankcijų. Stebėtojų manymu, Šiaurės Korėja galbūt iš pradžių tikėjosi, kad Pietų Korėja padės jai užsitikrinti sankcijų sušvelninimą, bet nusivylė, kai Kim Jong Unas po 2019 metų susitikimo su D. Trumpu namo grįžo tuščiomis.

Pasak stebėtojų, Šiaurės Korėja gali iš pradžių megzti ryšius su Pietų Korėja ir skatinti susitaikymo nuotaikas, o paskui siekti derybų su J. Bideno administracija. Kim Jong Uno ir D. Trumpo diplomatija branduoliniu klausimu prasidėjo po to, kai Pietų Korėjos pareigūnai 2018 metų pradžioje susitiko su Kim Jong Unu ir, kaip pranešta, perdavė Vašingtonui, kad jis nori atsisakyti savo branduolinės programos mainais į ekonominę ir politinę naudą.