Šių veiksmų imtasi stiprėjant pastangoms užkirsti kelią grįžimui prie karo.
Užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi (Abasas Aragčis) nurodė, kad netiesioginės derybos vyksta per tarpininkus. Kinija taip pat paragino grįžti prie derybų, o Irano saugumo vadovas konfliktą aptarė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Naftos kainos, kurios šovė į viršų Iranui užblokavus Hormuzo sąsiaurio energijos koridorių, pirmadienį smuko daugiau nei šešiais procentais, atsiradus optimizmui dėl aštuonis mėnesius trunkančio konflikto sprendimo.
„Atsižvelgiant į dabartinės padėties jautrumą ir rimtumą, konsultacijos ir svarstymai yra labai intensyvūs“, – vaizdo interviu oficialiajai naujienų agentūrai IRNA teigė A. Araghchi.
„Kataras ir Pakistanas šiose derybose atlieka labai aktyvų tarpininko vaidmenį“, – teigė jis.
Naujienų portalas „Axios“ pranešė, kad JAV viceprezidentas J. D. Vance'as (Dž. D. Vansas) nusiuntė laišką Irano nacionalinio saugumo vadovui Mohsenui Rezaei (Mohsenui Rezajui) dėl galimų naujų derybų – tai tapo aukščiausio lygio žingsniu per pastaruosius mėnesius.
Padidintos diplomatinės pastangos dedamos prieš antradienį vyksiančius JAV kadencijos vidurio rinkimus, kuriuose nepasitenkinimas karu ir išaugusiomis degalų kainomis slegia JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) respublikonus.
Demokratai tikisi perimti bent dalinę Kongreso kontrolę ir pirmą kartą per dvejus metus pritaikyti politinius suvaržymus D. Trumpui.
Irano pirmasis viceprezidentas Mohammadas Reza Arefas (Mohamadas Reza Arefas) pareiškė, kad iš JAV gautos žinutės yra „mūsų pergalės pripažinimas“.
Tačiau D. Trumpas tęsė grasinimus Iranui, rinkimų mitinge pareiškęs, kad „tam tikru momentu turėsime suduoti jiems kūju“.
„Geros valios požiūris“
Aukšto rango Irano pareigūnas pareiškė, kad Teheranas yra pasirengęs atverti Hormuzo sąsiaurį – energijos išteklių turtingos Persijos įlankos eksporto arteriją – per dvi dienas, jei Vašingtonas sutiks su jo reikalavimų sąrašu.
Rugsėjį Iranas pasiūlė septynių dienų planą sąsiauriui atverti, jei JAV sutiks su reikalavimais, apimančiais karo nutraukimą visuose frontuose, Irano turto atšaldymą, naftos sankcijų panaikinimą ir Irano uostų atsakomosios blokados nutraukimą.
„Galimybė įgyvendinti šį planą per dvi dienas yra dar vienas Irano geros valios požiūrio įrodymas“, – per spaudos konferenciją žurnalistams sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baqaei (Esmailas Bagajis).
„Nurodėme, kad jei Irano reikalavimai bus įvykdyti, būtų įmanoma per trumpą laiką atkurti saugumą Hormuzo sąsiauryje ir atnaujinti derybų procesą“, – teigė jis.
E. Baqaei tvirtino, kad viskas priklauso nuo to, ar JAV pusė priims Irano reikalavimus.
„Tik tada galėsime aptarti tolesnius etapus“, – pridūrė jis.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) pirmadienį Pekine aptarė karą su Omano sultonu Haithamu bin Tariqu (Haitamu bin Tariku) – tai pirmasis šios Persijos įlankos valstybės vadovo vizitas į Kiniją nuo diplomatinių santykių užmezgimo.
„Abi šalys paragino spręsti ginčus politinėmis bei diplomatinėmis priemonėmis, ragindamos Jungtines Valstijas ir Iraną pasirinkti taikų kelią, pasiekti paliaubas (ir) visiškai užkirsti kelią karui“, – teigiama Omano pareiškime.
Kinija pirmadienį Pekine taip pat surengė susitikimus su Irano ir Saudo Arabijos pareigūnais.
Pekinas remia Teheraną „ginant savo suverenitetą ir saugumą“, Kinijos užsienio reikalų ministras Wangas Yi (Vangas I) pareiškė Irano Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojui Ali Bagheri (Aliui Bageriui), teigiama Kinijos pranešime.
A. Bagheri pareiškė Wang Yi, kad „Teherano pozicija dėl savo nacionalinio saugumo, suvereniteto ir teritorinio vientisumo gynimo išlieka nepakitusi ir kad Iranas šiuo klausimu nedarys jokių kompromisų“, pranešė valstybinė televizija.
Rusijos prezidentas V. Putinas taip pat telefonu kalbėjosi apie karą su Irano saugumo vadovu M. Rezaei, nurodė Irano valstybinė žiniasklaida.
„Galingas atsakas“
Sekmadienį paskelbtame interviu „Al Jazeera“ A. Araghchi nurodė, kad Vašingtonas privalo sutikti su naujuoju maršrutu, dėl kurio tranzitui per sąsiaurį susitarė Iranas ir Omanas.
Pasak jo, JAV taip pat privalo atšaukti pastaraisiais mėnesiais įvestas sankcijas ir sumažinti amerikiečių karių skaičių regione.
Nuo rugpjūčio Vašingtonas ėmėsi naujų sankcijų etapo, kurį pavadino Irano „ekonominiu smaugimu“.
JAV ir Izraelio grasinimai Iranui sustiprėjo prieš kadencijos vidurio rinkimus bei praėjusią savaitę vykusius rinkimus Izraelyje, kur ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu (Benjaminui Netanjahu) nepavyko užsitikrinti daugumos.
Šeštadienį D. Trumpas pareiškė, kad jam vis dar reikia „pasirūpinti“ vienu ar dviem taikiniais, įskaitant kalną centrinėje Irano dalyje – įtariamą branduolinį objektą, nors Teheranas neigia, kad tai toks kompleksas.
„Į bet kokį agresijos aktą prieš Iraną, bet kokį karinį puolimą prieš Iraną, kad ir kokiomis priemonėmis, sulauks galingo, neatidėliotino ir visapusiško mūsų atsako“, – pareiškė E. Baqaei.
Naujausi komentarai