Džiūgaujantys sikhai ėjo keliu iš Dera Baba Nanako Indijoje į naują imigracijos skyrių, iš kurio saugiu antžeminiu koridoriumi galės patekti į savo šventavietę Pakistane.

Šis susitarimas yra retas bendradarbiavimo tarp jau kelis dešimtmečius besivaidijančių valstybių, turinčių branduolinių ginklų, pavyzdys.

Kai kurie tėvai bėgo, nešdamiesi ant pečių savo vaikus.

Pakistano pusėje laukė autobusai, vešiantys sikhus saugiu koridoriumi į sikhizmo įkūrėjo guru Nanako šventovę Kartarpuro miestelyje, esančiame vos už 4 km nuo sienos. Manoma, kad Nanakas šiame mieste mirė.

„Apskritai žmonės sako, kad Dievas yra visur. Tačiau per šį žygį atrodo, kad einu tiesiogiai gauti guru Nanako palaiminimo“, – naujienų agentūrai AFP sakė Surjitas Singhas Bajwa (Surdžitas Singhas Bažva), eidamas koridoriumi ir verkdamas iš džiaugsmo.

Šis 78 metų vyras yra senesnis negu Indijos ir Pakistano valstybės, nuo savo nepriklausomybės paskelbimo 1947-aisiais jau triskart kariavusios ir anksčiau šiais metais vos nepradėjusios ketvirtojo karo.

Pasaulyje gyvena apie 30 mln sikhų. Kartapure stūksanti baltais kupolais papuošta Darbar Sahibo gurdvara yra viena švenčiausių vietų šį tikėjimą išpažįstantiems žmonėms.

Vis dėlto Indijos sikhams ji buvo dešimtmečius nepasiekiama, nors žmonės galėdavo atvykti prie sienos ir žvelgti į jos centrinį kupolą, apsuptą keturių mažesnių.

Kai baigiantis Britanijos kolonijiniam valdymui Pakistanas 1947-aisiais buvo atskirtas nuo Indijos, Kartarpuras atsidūrė į vakarus nuo sienos, nors dauguma regiono sikhų liko kitoje pusėje.

Nuo to laiko tarp Delio ir Islamabado nuolat tvyrojęs priešiškumas neleisdavo Indijos sikhams aplankyti savo šventovės.

Maldininkai apibus sienos viliasi, kad naujasis koridorius galbūt žymės įtampos mažėjimo Pietų Azijoje pradžią.

Vienu pirmųjų piligrimų tapęs buvęs Indijos premjeras Manmohanas Singhas sakė Pakistano žiniasklaidai, kad šis įvykis yra „didis momentas“.

Dabartinis Indijos premjeras Narendra Modi (Narendra Modis) pasiuntė Pakistano ministrui pirmininkui Imranui Khanui (Imranui Chanui) telegramą, kuria išreiškė padėką už „pagarbą Indijos jausmams“.

I. Khanas savo ruožtu pareiškė, kad kada nors ateis diena, „kai mūsų santykiai su Indija pagerės“.

„Viliuosi, kad tai yra pradžia“, – premjeras pareiškė šventovėje susirinkusiems maldininkams.

Šventoji žemė

Indija jau daug metų prašydavo Pakistano sudaryti sikhams galimybę aplankyti savo šventovę.

Daugelis mano, kad dabartinį pasiekimą nulėmė draugiški santykiai tarp buvusios kriketo žvaigždės I. Khano ir Indijos politiko Navjoto Singho Sidhu (Navdžoto Singho Sidhaus), kuris anksčiau taip pat buvo kriketo žaidėjas.

„Kai Sidhu paprašė manęs atverti sieną, aš į tai atsižvelgiau“, – šeštadienį maldininkams sakė I. Khanas.

Jis ankstesnę padėtį lygino su situacija, kad musulmonams būtų leidžiama pamatyti Medinos šventąsias vietas, bet ne jas aplankyti.

Lapkričio 12-ąją bus minimos guru Nanako gimimo 550-osios metinės. Ši sukaktis itin reikšminga pasaulio sikhų bendruomenei, ir tikėtina, kad ji taip pat nulėmė, jog koridorius maldininkams buvo atidarytas būtent dabar.

Sikhai iš viso pasaulio jau prieš kelias dienas pradėjo rinktis Pakistane, tikėdamiesi dalyvauti iškilmėse.

Apie 7 000 jų buvo susirinkę Kartapuro šventovėje pasiklausyti I. Khano kalbos, nors tiksliai nežinoma, kokią dalį piligrimų sudarė atvykusieji  koridoriumi iš Indijos. Indų pareigūnai prognozavo, kad šeštadienį sieną kirs tik apie 700 žmonių.

Daugelis piligrimų buvo labai susijaudinę, kai kurie – apsipylę ašaromis. Daugelis fotografavosi prie didžiulio aukso ir sidabro spalvų kirpano - durklo, kurį sikhai visuomet privalo nešiotis kaip tikėjimo simbolį.

Sikhizmas susikūrė XV amžiuje Pandžabo regione, kuriam priklauso Kartarpuras, kai guru Nanakas pradėjo skelbti savo mokymą, pabrėžiantį žmonių lygybę.

Manome, kad Pakistane yra likę 20 tūkst. sikhų. Milijonai šį tikėjimą išpažįstančių žmonių pabėgo į Indiją kilus kruvinam religiniam smurtui po padalijimo. Šie neramumai išprovokavo vieną didžiausių masinių migracijų per žmonijos istoriją ir lėmė mažiausiai milijono žmonių žūtį.

„Gyvenimas yra trumpas, – sakė vienas iš indų piligrimų Davinderas Singhas Wadahas (Davinderas Singhas Vadahas). – Visiems lemta išeiti... Taigi, kodėl nepasidžiaugus gyvenimu ir nepavertus pasaulio rojumi? Manau, ši iniciatyva yra to pradžia.“