Kariai, besiruošdami kovai, gerai įsilieja į aplinką JAV vadovaujamų karinių pratybų, skirtų tobulinti taktiką bei greitą reakciją konflikto Arkties regione atveju, metu.

Apie 900 karių iš Suomijos, JAV ir Kanados dalyvauja pratybose „Arctic Forge 25“, kurios vyksta apie 130 kilometrų nuo sienos. Manevrai prasidėjo vasario 14 dieną ir baigsis šį penktadienį.

Ruoštis karui Arkties sąlygomis dabar suvokiama kaip būtinybė NATO sąjungininkams, nes šis regionas sulaukia vis daugiau dėmesio iš Jungtinių Valstijų, Rusijos ir Kinijos, o pastaruoju metu sulaukiama užuominų apie JAV politikos Europos gynybos klausimu pokyčius.

Regione šiuo metų laiku temperatūra dažnai krenta iki -20 laipsnių Celsijaus, tačiau šiais metais žiema buvo neįprastai švelni, termometrų stulpeliai krisdavo vos žemiau nulio laipsnių.

Dieną ir naktį stengdamasis išlikti sausai ir šiltai, 19 metų Julius Kallinenas (Julius Kalinenas) – šauktinis tanko artileristas Suomijos jėgerių brigadoje – pabrėžė išgyvenimo įgūdžių svarbą sunkiomis žiemos sąlygomis.

„Čia gali nutikti bet kas, gali įlūžti į užšalusį ežerą ar pelkę“, – teigė jis, įsitvirtindamas savo būrio buveinėje ir jo kolegoms kasant apkasus šlapiame, kelius siekiančiame sniege.

„Turi žinoti, kaip susišildyti, nes esant 30 laipsnių žemiau nulio labai greitai gali prasidėti hipotermija“, – teigė šauktinis.

Parengtis

Užsienio pajėgos Sodankiulėje, kur gyvena apie 8 tūkst. gyventojų, tapo dažnu reginiu.

Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą prieš trejus metus ėmė vis daugėti karinių pratybų.

Suomija turi apie 1,3 tūkst. kilometrų sieną su Rusija, o 2023-iaisiais, atsisakydama dešimtmečių karinio neutralumo, įstojo į NATO.

Ši šiaurės valstybė pernai pasirašė dvišalę gynybos sutartį su Jungtinėmis Valstijomis.

„Suburti karius iš Suomijos, Kanados ir Jungtinių Valstijų praktikuotis ir aštrinti mūsų sugebėjimus yra neįtikėtinai svarbu tam, kad būtų padidintas mūsų arktinis pajėgumas ir parengtis“, – sakė Danielis Ludwigas (Danielis Liudvigas), JAV pajėgų vadas.

Suomijos gynybos ministras Antti Hakkanenas (Anti Hekenenas) vasarį patvirtino, jog NATO priešakinės sausumos pajėgos (FLF) bus dislokuojamos Sodankiulėje ir netoliese esančiame Rovaniemio mieste.

FLF pajėgos dislokuojamos sąjungininkų valstybėse taikos metu tam, kad treniruotųsi kartu su nacionalinėmis pajėgomis.

Tuo metu naujoji NATO būstinė Šiaurės Europos sausumos pajėgų valdymui bus įkurta Mikelyje, rytinėje Suomijoje.

„Stipri galia“

JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) staigus nuomonės pokytis Ukrainos klausimu – derybos su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu bei Ukrainos ir Europos nepaisymas – sukrėtė Aljansą.

D. Trumpas taip pat leido suprasti, jog Jungtinės Valstijos gali atitraukti pajėgas ir karinę techniką iš Europos, taip perkeliant gynybos naštą pačiam Senajam žemynui.

Tai sukėlė nerimo tarp europiečių, tačiau Iro Sarkka (Iro Serkė) – Suomijos užsienio reikalų instituto tyrėja – abejojo, ar Vašingtonas pavers savo pažadus realybe.

Vietoje to, teigė ji naujienų agentūrai AFP, yra „daug labiau tikėtina, jog JAV patrauks dalį karių iš Europos arba perkels juos iš vienos šalies į kitą šalį Europoje“.

I. Sarkka sakė, jog Jungtinės Valstijos, regis, savo karinį prioritetą traukia nuo Europos į Azijos ir Arkties regionus.

Kinija ir Rusija taip pat stebi Arkties regioną, kur slypi didžiuliai naftos, gamtinių dujų ir retųjų elementų ištekliai.

„Tuo pat metu Jungtinės Valstijos nori parodyti, jog jos yra stipri galia Arkties regione, būtent todėl jos yra suinteresuotos Grenlandija“, – pridūrė ji.

Pulkininkas Ari Mure (Aris Murė), jėgerių brigados vado pavaduotojas ir pratybų vadovas, sako tikįs, jog Suomija sulauks sąjungininkų pagalbos, jei įvyktų katastrofa.

„Aš vis dar tikiu, jog gautume paramos iš NATO narių, jei to reiktų“, – teigė jis.