Lietuviai – teisinasi, lenkai – veikia

Jau drąsiai galima teigti, kad iš Rytų ir Vakarų konflikto, karo Ukrainoje viena iš nugalėtojų arba labiausiai pasinaudojusių situacija bus Lenkija.

Kol Lietuvoje su jūros, transporto verslu susijusios problemos, o tiksliau neveiklumas aiškinami susiklosčiusia nepalankia geopolitine situacija, lenkai veikia kaip niekada aktyviai.

Šiomis dienomis Lenkijos infrastruktūros ministerija paskelbė, kad planuojama pradėti statyti Svinouiscio uosto giliavandenį konteinerių terminalą. Neįtikėtina, bet vadinamąjį „Deepwater Container Terminal“ (giliavandenis konteinerių terminalas) lenkai Vokietijos pasienyje planuoja pastatyti per trejus su puse metų – iki 2028-ųjų.

Tokią viziją Lenkijos infrastruktūros ministerija pristatė savo šalies Parlamento Jūrų ūkio ir vidaus vandenų laivybos komitete. Giliavandenį konteinerių terminalą Svinouiscio uoste Lenkijos valdžios atstovai pristato kaip ateities analogą Vokietijos Hamburgo ir Lenkijos Gdansko konteinerių terminalams.

Kiek reikia turėti ambicijų ar netgi įžūlumo, kad dar nepradėtą statyti giliavandenį konteinerių terminalą statytum į vieną gretą šalia istoriją ir patirtį turinčių Hamburgo ir Gdansko.

Planai: šalia senojo įplaukos kanalo Svinouiscio uoste jau veikia LNG terminalas, o šalia jo Lenkijos valdžia pasižadėjo iki 2028 m. pastatyti naują konteinerių terminalą. / V. Matučio nuotr.

Jūros verslo dvipolis

Lenkijos valdžioje svarstoma, kad giliavandenis konteinerių terminalas Svinouiscio uoste bus pagrindinis, per kurį ateityje keliaus konteineriai į Vidurio Europos šalis. Taip pat planuojama, kad per Svinouiscio uostą eis pagrindinis transporto koridorius tarp Centrinės ir Vidurio Europos šalių į Skandinaviją.

Tai yra tas galimas krovinių srautas, už kurio lyg skęstantysis šiaudo galės kabintis lietuviai ir Klaipėdos uostas, kai, susiklosčius naujoms aplinkybėms, sustojo Rytų ir Vakarų prekių srautai.

Lenkijos Svinouiscio uosto giliavandenis konteinerių terminalas tikisi nutraukti ir nemažą krovinių srautą nuo rytinės Vokietijos dalies, įskaitant ir Berlyno regioną.

Didžiausia Svinouiscio uosto giliavandenio konteinerių terminalo problema gali būti palyginti menkai į šį uostą išvystyta kelių ir geležinkelių sistema. Ją iš dalies planuojama spręsti sukuriant Svinouiscio ir netoli esančio Ščecino dvipolį.

Ščecino jūrų biuras yra sukūręs daugiametę programą iki 2029-ųjų, kaip pagerinti patekimo į Svinouiscio uostą infrastruktūrą. Gali būti ir taip, kad nemaža dalis konteinerių iš Svinouiscio uosto vandens keliais bus gabenami į Ščeciną, iš kur į Vidurio Europą bus permetami geležinkeliais ar kelių transportu.

Lenkijos investicijų ministerija pripažino, kad Svinouiscio uosto giliavandenio konteinerių terminalo sėkmė priklausys nuo jo ryšio su sausumos keliais, geležinkeliais, vidaus vandens linijomis.

Bet kuriuo atveju, aišku, kad Lenkija į Svinouiscio uosto giliavandenio konteinerių terminalo išorės infrastruktūros vystymą ketina investuoti nemažai pinigų. Ji turi geros patirties, ką reikia daryti, nes pasistatė Gdansko išorinį giliavandenį konteinerių terminalą ir išplėtojo jo išorės infrastruktūrą įrengdama naujus kelius ir geležinkelius.

Svinouiscio uosto giliavandenis konteinerių terminalas planuoja pradžios šuolį iki Klaipėdos uosto lygio vertinant pagal TEU.

Gdansko terminalo išorės infrastruktūros vystymo programa baigta gal tik prieš porą metų. Per tą laiką Gdansko konteinerių terminalas demonstravo sparčiausią augimą bent Baltijos jūros regione.

Lenkų ir lietuvių uostų galimybės

Planuojama, kad Svinouiscio uosto giliavandenis konteinerių terminalas per metus galės priimti du milijonus TEU konteinerių.

Tai planuojama daryti per 1,3 km ilgio krantinę. Planuojama, kad konteinerių terminalas vienu metu galėtų priimti du okeaninius iki 400 m ilgio laivus ir vieną iki 200 m ilgio konteinervežį. Šio terminalo konteinerių iškrovimo ir sukaupimo plotas būtų apie 70 ha.

Galima palyginti, kad 88 ha plote 2007 m. pastatytas Gdansko „Baltic Hub“ (DCT) konteinerių terminalas 2023 m. krovė 2 mln. 47 tūkst. TEU konteinerių. Jo pajėgumas su 2016 m. pastatyta antra papildoma krantine yra 3 mln. TEU.

„Baltic Hub“ (DCT) Baltijos jūroje yra vienintelis terminalas, kuris visa apimtimi gali aptarnauti 24 tūkst. TEU talpos konteinerinius laivus.

Lietuvoje esantis Klaipėdos konteinerių terminalas turi 32 ha plotą, 820 m ilgio krantines ir 700 tūkst. TEU metinį pajėgumą. Kiek daugiau nei vieną kilometrą konteineriams krauti skirtų krantinių turinčios „Klaipėdos Smeltės“ metinis pajėgumas yra apie 800 tūkst. TEU. Kartu sudėjus abu Klaipėdos uosto konteinerių terminalai 2023 m. krovė 1 mln. 50 tūkst. TEU konteinerių.

Svinouiscio uosto giliavandenį konteinerių terminalą planuojama statyti dviem etapais, išvystant krovą pradžioje iki 1 mln. TEU.

Šiuo metu jau rengiami Svinouiscio konteinerių terminalo geologiniai ir kitokie tyrimai, vyksta ir būsimojo terminalo statytojo konkursas. Planuojama, kad būsimasis rangovas parengs visus inžinerinius dokumentus, o nuo 2025 m. pradžios pradės ir pačią terminalo statybą. Jis bus statomas šalia jau daugiau nei dešimtmetį veikiančio stacionaraus Svinouiscio uosto suskystintųjų gamtinių dujų (LNG) terminalo.