Aviakatastrofos, nors ir nėra labai dažnas reiškinys, vis dėlto jau tapo įprastu įvykiu. Tačiau ir visko matę skrydžių ekspertai skėsčioja rankomis dėl „Air France" skrydžio 447 - dingęs lėktuvas užminė daug mįslių. Ar kažkada žinosime atsakymus į mums rūpimus klausimus dėl šio incidento, nežinia - svarbiausia viešumon iškelti pačius klausimus. O istorija verta rašytojo plunksnos...

Šiek tiek faktų ir spėlionių

„Air France Flight 447" su 228 žmonėmis dingo birželio pirmąją. Nepaisant to, kad lėktuvas „Airbus A330-200" - vienas patikimiausių pasaulyje, dar nieko neištyrę įvairaus plauko ekspertai ėmė aiškinti, jog jis greičiausiai sprogo ore, buvo numuštas raketa (yra tokia versija, tačiau ji neatlaiko kritikos), paveiktas nežinomos jėgos (kažkas neva matė baltas ar oranžines šviesas).

Iš pradžių buvo aišku, kad beveik niekas neaišku. Didžiuliu spinduliu Atlanto vandenyne netoli Brazilijos buvo randamos įvairios nuolaužos, degalų šliūžės (degalai iš sprogusio lėktuvo negalėjo ištekėti, tvirtina specialistai), kalbama apie 3,7 km gylyje neva esančias juodąsias dėžes (tačiau jau pirmąją lėktuvo dingimo dieną buvo suskubta pareikšti, kad jos tikrai nebus rastos). Visa tai - kol kas tik niekiniai įrodymai, kad konkretus lėktuvas - skrydis 447 - sudužo. Žmonių kūnų ar daiktų liekanų iš pradžių nerasta.

Praėjus tuzinui dienų nuo paieškų pradžios, rasti 41 žmogaus kūnai (įdomiausia, kad, liudininkų teigimu, jie rasti ne dalimis, o ištisi) bei krūva nuolaužų. Aeronautikos inžinierius ir teismo ekspertas aviacijos katastrofų tyrimuose Prancūzijoje Vincent'as Favé nusiteikęs skeptiškai: „Tai, ką radome, nepadės tyrėjams suvokti, kaip ir kodėl lėktuvas nukrito. Rastos nuolaužos liudija apie lėktuvo sudužimą, kai jis dar buvo ore. Tačiau be juodosios dėžės nieko daugiau nepasakysime" () .

Brazilijos karinės oro pajėgos atlieka nepriklausomą tyrimą, patys pirmieji po Atlantą plaukioja Pentagono ekspertai (kam jiems prireikė tirti paprasto keleivinio lėktuvo žūtį?), o prancūzai pasiuntė laivą dviprasmišku pavadinimu „Pourquoi Pas?" („Kodėl gi ne?").
Prieš pateikdami nemažai klausimų, kurie prasidės fraze „kodėl gi ne?", pasvarstykime katastrofos tikimybę. 2006 m. atlikti 1843 aviakatastrofų tyrimai (1950-2006 m.; ) parodė, kad 53 proc. aviacijos incidentų nutinka dėl pilotų kaltės, 21 proc. - dėl mechaninių gedimų, 11 proc. - dėl oro sąlygų, 8 proc. - dėl įvairių žmonių kaltės, 6 proc. (dėmesio, tik 6 proc.) dėl sabotažo (terorizmo, bombos), 1 proc. - dėl kitų priežasčių.

Dar vienas skaičius - vos 20 proc. visų aviakatastrofų įvyksta ore (patikslinus - tik 6 proc. jų įvyksta, kai lėktuvas yra „kruiziniame" aukštyje, siekiančiame 10-11 km), kitos - didžioji dauguma - nutinka vos pakilus arba leidžiantis.

Kitų tyrimų duomenys - panašūs, tiesa, pripažinta, kad „Boeing" lėktuvų pilotai dažniau daro klaidas. Skrydžio 447 pilotai buvo itin patyrę.

Kas dėl „Boeing", verta paminėti, kad ši kompanija - bene didžiausias ir pagrindinis konkurentas milžinui „Airbus", kurio lėktuvas kelia didžiules mįsles. Keistas sutapimas. Ypač žinant, kad 1970 m. įkurta „Airbus", ir 1916 m. „Boeing" šiuo metu kovoja dėl JAV oro linijų kompanijos „United Airlines" užsakymo - 150 keleivinių lėktuvų gamybos (sandorio vertė - apie 13 mlrd. dolerių).

Šiomis dienomis, vykstant skrydžio 447 nuolaužų bei kūnų paieškoms, įvyko trys nedideli, bet visame pasaulyje pastebėti incidentai - „Airbus" patyrė daugiausia nesklandumų per visą savo istoriją: birželio 10 d. ispanų „Airbus A320", vos pakilęs iš Kanarų salų, buvo priverstas grįžti ant žemės (sutriko variklio veikla); birželio 11 d. „Airbus A330", skridęs iš Japonijos į Australiją, turėjo leistis Guamo saloje Ramiajame vandenyne (gaisras pilotų kabinoje; beje, Guamas pilnas JAV karinių bazių, jos užima bent 29 proc. salos teritorijos arba 160 kv. m; lėktuvas iki šiol yra Guame ir vis dar laukia komisijos, kuri nustatys tariamo ar tikro gaisro priežastį); tą pačią birželio 11 d. „Aerofloto" lėktuvas „Airbus A320", skridęs iš Irkutsko į Maskvą, turėjo nusileisti Novosibirske (įskilo priekinis stiklas).

Dar truputėlis statistikos. Milijonui keleivinio lėktuvo skraidymo valandų tenka 4 žuvę keleiviai. Pripažinkime, tai - išties nedaug. Ženevoje įsikūręs Aviacijos katastrofų registravimo biuras (ACRO) pateikia skaičius, kurie rodo, jog daugiausiai keleivių per metus yra žuvę 1972-aisiais (3214). 1999-2003 m. žūdavo vidutiniškai po 1350 žmonių, 2004, 2007, 2008 m. - vidutiniškai po 870. Turint galvoje, kad kasdien pasaulyje lėktuvais skraido 4-5 milijonai žmonių (), tikimybė žūti aviakatastrofoje per metus tėra viena iš 1-2 milijonų.

Lemtingosios minutės

Grįžkime prie maždaug 50 minučių, kurios skrydžiui 447 buvo lemtingos. Iš Rio de Janeiro lėktuvas išskrido 2009 m. gegužės 31 d. (05 31 2009; sudėjus skaitmenis, gauname 9/11 - tai kai kuriuos sąmokslo teorijos šalininkus paskatino susimąstyti), 22:03 val. UTC laiku (tai - prancūzų duomenys; brazilai pateikia 22:30). 1:33 val. lėktuvas buvo virš archipelago Fernando de Noronha (vėlgi tai - prancūzų duomenys; brazilai teigia, kad 1:48 val. užfiksuotas paskutinis lėktuvo kontaktas su radaru: tuo metu lėktuvas skrido normaliai).

2 val. Manoma, kad tada lėktuvas neva papuolė į didelę audrą.

2:10-2:14 val. lėktuvas išsiuntė kelis mįslingus pranešimus, kuriuos ekspertai iššifravo kaip staigų lėktuvo gedimą, dehermetizaciją ir galimą sprogimą. 2:20 val. nutrūksta lėktuvo kontaktas su brazilais. Apie tai pranešama kolegoms Dakare, Senegale.

Tarp 2:20 iki 5:00 - visiškas informacijos štilis. O tai - net 160 minučių. 5 val. vėl bandoma megzti ryšį su lėktuvu, nepavyksta. 5:30 brazilai išsiunčia gelbėtojus. Po dviejų valandų „Air France" įsteigia krizių centrą. 11:31 „Air France" praneša, kad prarado ryšį su skrydžiu 447, turėjusiu atvykti į Paryžių 11:15 vietiniu laiku. 14:44 prancūzai pareiškia, kad lėktuve tikriausiai baigėsi kuras, todėl jis patyrė katastrofą. 18:13 paskelbiamas nepilnas (iki šiol) skridusiųjų lėktuvu sąrašas. Apie jį truputį vėliau.

Kaip matome, iki šiol nėra aišku, kas nutiko lėktuvui. Spėjama, kad trenkė žaibas (specialistai prieštarauja, kad tokiam lėktuvui ir dar 11 km aukštyje, kur galimas apledėjimas, žaibas nieko negalėtų padaryti), o gal kaltos kitos oro sąlygos.
Kur buvo lėktuvas, 160 minučių neieškomas radarais? Kodėl apie tas minutes nieko nežinome?

Karo lakūnas: greičiausiai trenkė žaibas

Lietuvos karinių oro pajėgų vadas brigados generolas Artūras Leita teigia manantis, jog „Air France" skrydžio 447 aviakatastrofa - itin keistas atvejis. „Seku šio įvykio eigą. Manau, kad viena realiausių versijų - tai, kad į lėktuvą trenkė žaibas. Jis galėjo būti ir kamuolinis. 10-11 kilometrų aukštyje, kuriame skraido tokie keleiviniai lėktuvai, oro nėra, todėl lėktuvas jame yra tarsi oro balionas, galintis sprogti nuo bet kokio žaibo trenksmo. Jei taip tikrai įvyko, lėktuvas dehermetizavosi ir išlakstė į gabalėlius. Todėl surasti jį visą bus labai sudėtinga“.

Pasiteiravus, kodėl žmonės vandenyne randami ne dalimis, bet pilnais kūnais (rasta jau daugiau kaip 40), A.Leita sakė prisiminęs vieną atvejį, kurį teko matyti užsienio muziejuje, kai iš 10 kilometrų aukščio iš lėktuvo iškrito stiuardesė su visa savo kėde ir trenkėsi į žemę. Stiuardesė liko gyva.

Vis dėlto kol kas, pasak Lietuvos karinių oro pajėgų vado, galutinių atsakymų teks palaukti. Amerikiečiai netrukus ketina iš vandenyno dugno traukti nuskendusias „Air France" lėktuvo juodąją dėžę. „Neatmestina ir teroro akto versija - yra pilotų, avarijos regione mačiusiųjų kažkokias šviesas", - tvirtino A.Leita.

Sąmokslo teorijos

Kaip bebūtų keista, ši keista aviakatastrofa neapaugo didžiule sąmokslo teorijų pyne. Pagrindinės išlieka trys versijos.

Pirmoji - teroristai (ar bet kas kitas) numušė (ar kitaip susprogdino) lėktuvą. Ši teorija neturi pagrindo - jau būtų atsiradę rimtesnių faktų, kurie tai patvirtintų. JAV TV kanalas „Fox 26" kalba apie kažkokią raketą, paleistą Teksase. Toloka, švelniai tariant. Be to, Brazilijos gynybos ministras Nelsonas Jobimas pareiškė, kad vandenyne rasti alyvos pėdsakai reiškia, jog lėktuvas nedegė ir nesprogo. Beje, teroristų versiją visgi mėginta įpiršti darkart: šiomis dienomis pranešta, kad lėktuve neva skrido du teroristai (parapsichologai iš Rusijos instrumentalinės transkomunikacijos asociacijos „nustatė", kad teroristų lėktuve būta, - jiems tai pašnibždėjo balsai iš anapus).

Netrukus paaiškėjo, kad tai - blefas, o lėktuve skridę du marokiečiai - tik galimų teroristų bendrapavardžiai Ahmed Faouzi ir Fouad Haddour; dar viena lėktuve skridusi musulmonė - turkė Fatma Ceren Necipoglu - terorizmu nebuvo įtarta. Versija subliūško.

Antroji - visa tai kažkaip susiję su 9/11 sąmokslu, Federaliniu JAV rezervu bei AIPAC (American Israel Public Affairs Committee; itin prieštaringai vertinama Izraelio lobistų organizacija Amerikoje). Įrodymų nėra, tačiau faktas, kad lėktuvo katastrofa sutapo su Baracko Obama'os vizitu į islamo pasaulio širdį (Saudo Arabiją bei Egiptą).

Trečioji - numerologinė ir fantastinė, tačiau skambanti realistiškiausiai. Garsusis serialas „Dingę" („Lost") - apie keistai saloje pradingusius žmones iš skrydžio 815 (tiesa, vandenynas buvo ne Atlanto, o Ramusis). Konspirologai skaičiuoja: skrydis 447 - tai 4+4 = 8, 4+4+7= 15, taip gauname „dingusiųjų" 815.

Vis dėlto skaičius, kad ir kaip jie mus žavėtų palikime nuošalėje. Grįžkime prie keleivių, kurių vardai mums atskleisti.

Sala

Daugiau kaip 30 šalių keleivių būta visokių. Tačiau pagal turimą informaciją, susidaro keistas sąrašas aukštos kvalifikacijos žmonių, kurių specialybės tarpusavyje persipynę.
Tai - britas naftos konstrukcijų inžinierius, amerikietis geologas, brazilas informacinių technologijų specialistas, technine įranga, skirta uostams ir specialiosioms požeminėms statyboms, prekiaujančios įmonės („ThyssenKrupp") specialistai, keturi kinai, dirbę Benxi geležies ir plieno kompanijoje, Kinijos mokslo akademijos narys 35 metų termofizikos genijus (Xiao Xiang), chemikas, keli gydytojai, plastinės chirurgijos klinikos vadovas ir plastinės chirurgijos specialistas ir kt. Vieno iš šių specialistų žmona britų spaudai teigė po „katastrofos" ne kartą skambinusi vyro mobiliuoju, ir signalas buvęs „geras", t.y. telefonas nebuvo „už ryšio zonos ribų", kaip tai būtų, jei lėktuvas būtų sudužęs ir nuskendęs. Beje, neseniai patvirtinta, kad tariamos rastos lėktuvo nuolaužos - ne jo, o paprasčiausios šiukšlės, kurias kažkas mėgino pakišti kaip autentiškas nuolaužas (kaip ir alyvos šliūžę - ji pasirodė esanti „kažkokio" laivo).

Kiti dingusieji, nors ir vienaip ar kitaip žinomi (Brazilijos imperatoriaus palikuonis, dirigentas, dainininkė) šiuo atveju į konspirologinę schemą neįsirašo.

Tuo tarpu įsivaizduokime, kad slaptosioms tarnyboms prireikė suburti minėtus specialistus, kad jie po sala esančioje laboratorijoje sukurtų naujovišką ginklą (pvz., žemės drebėjimų sukėlėją). Per 160 minučių perimti keleivius iš skrydžio 447 su nematomu radarams specialiu lėktuvu, perprogramuoti „Air France" kompiuterį, kad šis per trumpą laiką sunaikintų lėktuvą ir paleisti jį nevaldomą į vandenyną tikrai įmanoma (jei labai to norisi).

Lėktuvo nuolaužos rastos už maždaug 720 km nuo Fernando ne Noronha archipelago. Per maždaug dvi valandas to pakaktų, kad minėtą versiją būtų galima įgyvendinti. Archipelagas, kuriame gyvena apie 2000 žmonių, ir kuris yra pusiau uždaras kaip UNESCO paskelbta ekologinė zona, sudarytas iš 21 salos. Jo istorija - be galo įdomi ir gali įkvėpti kurti romaną: 1501 m. atrasto archipelago šeimininkai ne kartą keitėsi. XX a. pradžio britai salose įkūrė telegrafą, prancūzai - „French Cable", o italai - „Intalcable".
1942 m. archipelage laikyti politiniai kaliniai, sukonstruotas oro uostas, priklausęs JAV armijai. Archipelagas kažkuo primena laboratoriją, Jules Verne'o kapitono Nemo salą.

Jame buvo atliekami bandymai su gyvūnų populiacija (tegu driežais bandyta išnuodyti žiurkes, tačiau mokslininkai apsišovė - tegu naktimis, kaip žiurkės būdavo aktyvios, miegodavo), pašarais (linais galvota šerti galvijus), kareiviams treniruotis išvesta speciali nedidelių uolinių kiaulyčių rūšis, kurias jie šaudydavo per pratybas.
Archipelagas, kaip byloja istoriniai duomenys, aktyviai naudotas amerikiečių kaip povandeninių laivų uostas.

Kodėl gi negalime sakyti, kad saloje, kurią aplankė pats Charles'as Darwin'as, tiksliau, po ja, dabar „dingusieji" kažką kuria?

Kodėl gi nenorime pripažinti, kad specialiosios tarnybos lėmė didžiąją dalį pasaulio civilizacijų istorijos svarbiausiųjų įvykių?

Baimė. Bijome nežinomybės. Didžiojo Brolio, kuris išties didesnis, nei gali atrodyti.
Vienas faktas kausto labiausiai. Fernando de Noronha archipelagas, virš kurio dingo lėktuvo signalas ir su kuriuo ši aviakatastrofa glaudžiai susijusi, yra... povandeninio kalno, kurio aukštis net 4 km, viršukalnė! () Pamename hitlerininkų bandymus slaptose laboratorijose Antarktidoje. Kodėl gi negalėtų įvairūs bandymai būti atliekami saloje-povandeniniame kalne?

Vietoje postskriptumo, arba Kelios mintys apie kiaulių gripą

Per tuziną paieškų dienų vyko akivaizdus noras įvairia dezinformacija arba tiesiog „spamu" užglaistyti šią keistą katastrofą. Netikėtai masiškai degė lėktuvai, kurie laikomi vienais geriausių pasaulyje. Iš kažkur bandyta išpaišyti teroristus, kurių nebuvo. O įdomiausia tai, kad birželio 11 d. paskelbta pasaulinė kiaulių gripo pandemija. Išties keista, ar ne? Juk dar neseniai buvo aišku, kad ši liga nėra labai pavojinga, o dabar viso pasaulio dėmesys vėl sutelktas į ją. Galbūt taip norima priversti visus pamiršti skrydį 447?

Juk kiekvienas nerimą ir grėsmę keliantis įvykis apipinamas legendomis, mitais, paskalomis, taip pat - ir sąmokslo teorijomis. Ne išimtis ir pasaulio televizijos stočių prime time (nuo CNN iki „Al-Jazeera") jau kurį laiką užėmęs, o iki skrydžio 447 vėl dingęs kiaulių gripas. Kodėl Meksikos ir JAV ekspertai kalbėjo apie galimą šio paukščių gripui (SARS) artimos ligos pandemiją?

Šiuo metu pasaulyje kiaulių gripu serga apie 33 tūkst. žmonių, nuo ligos mirė 175.
Žodis pandemija graikiškai reiškia „visi žmonės", todėl savyje lyg ir turi apokaliptinio sąmokslo užtaisą. Tai - ne šiaip epidemija, o grėsmė, apimanti didžiulį regioną, žemyną ar net visą pasaulį. Globaliajame kaime, kuriuo virto dabartinis mūsų pasaulis, kitaip ir būti negali.

Dažniausi gripo sukėlėjai - gyvūnai. Todėl žinomi populiarūs jo atmainų pavadinimai - paukščių, arklių, šunų, dabar - kiaulių gripas. Gripo epidemijos ir pandemijos žinomos nuo senovės. Tiesa, gripo virusai aptikti ir klasifikuoti tik 1930-1947 m. (yra trys grupės - A, B, C); 1980-aisiais A tipo virusams suteikta papildoma klasifikacija (nuo H1 iki H12). Gali būti, kad gripo pavadinimas susijęs su prancūzišku žodžiu gripper („sugriebti, apimti").

Gripas žmoniją per pastaruosius 110 metų buvo sugriebęs ne kartą. Pandemijomis galima laikytis gripo protrūkius Rusijoje 1889-1890 m. (mirė 1 mln. žmonių; greičiausiai H2H2 atmaina), 1918-1920 m. visame pasaulyje (kilo Tolimuosiuose Rytuose, tačiau vadinamasis ispaniškuoju; H1N1 atmaina; mirė 40-50 mln.), 1957-1958 m. Azijoje (1,5 mln., H2N2) ir 1968-1969 m. Honkonge (1 mln., H3N2).

Dėl šių nelaimių kyla daug nebūtinai medicininių klausimų. Kodėl 1918-1920 m. tarp gripo aukų buvo daugybė žymių įvairių sričių menininkų bei mokslininkų, tačiau pandemijos metu išgyveno JAV prezidentas Franklinas D. Rooseveltas, Vokietijos imperatorius Wilhelmas II, Etiopijos imperatorius Haile Selassie (rastafarių dievukas) ir branduolinės grandininės reakcijos atradėjas (jo dėka turime atomines bombas) Leo Szilard?

Kodėl labiausiai pasauliui gripo pandemijos (net keturios per pastarąjį šimtmetį) smogė tada, kai žmonių skaičius planetoje ėmė smarkiai didėti? Be abejo, istorijoje žinomos pandemijos, nusinešusios daugybę gyvybių. Jos iki šiol kelia minčių. Štai 430 m. pr. Kr. Peloponeso karo metu nuo vidurių šiltinės mirė ketvirtis Atėnų karių. Kodėl? Iki šiol neaišku. Raupai ir buboninis maras siaubė Europą, sumažindami gyventojų skaičių bene perpus. 1348-1354 m. nuo „Juodosios mirties" mirė apie 30 mln. europiečių (buboninį marą italai „užvežė" iš Krymo). 1510 m. užregistruota pirmoji pasaulyje pandemija, iš Afrikos atkeliavusi į Europą.

Kiaulių gripas, apie kurį dabar tiek šnekama, nėra breaking news. Dar 1998 m. JAV A gripo atmaina H3N2 aptikta kiaulėse. Ji - itin pavojinga, nes iš tikrųjų tai yra „trigubas gripas". Virusas - tai žmogaus, kiaulių ir paukščių gripo mišinys. Ar tokia genetinė modifikacija įmanoma savaime? Abejotina. Greičiau tai - laboratorijose gimęs baubas. Šis gripas veikia tik paukščius (jie greičiausiai nešioja virusą) ir žmones (jie ne ką lėčiau perduoda virusą). Virusas greitai mutuoja, todėl jo vakcinacija kelia nemenkų problemų.

Kodėl iš maždaug 33 tūkst. užfiksuotų kiaulių gripo atvejų mirtini kol kas tik Meksikoje (108 žmonės), JAV (57 žmonės), Kanadoje (4 žmonės), Kosta Rikoje, Gvatemaloje, Dominikos Respublikoje ir Kolumbijoje (po vieną žmogų; )? Kodėl Meksikoje žmonės nuo pat pradžių - balandžio mėnesio - mano, kad valdžia šiuos skaičius gerokai perdeda? Meksikiečiai turi atsakymą: „kiaulių gripo panika" tiesiogiai susijusi su liepos 5-ąją vyksiančiais parlamento rinkimais, po kurių į valdžią pateks 500 naujų politikų.

O gal tai susiję su Baracko Obamos administracijos aktyvumu pastaruoju metu „pakuojant" prekeivius narkotikais prie JAV-Meksikos sienos? Tiesa, vadinamasis „Meksikos narkotikų karas" prasidėjo dar 2006 m. gruodžio 11 d. Per 27 šio karo mėnesius žuvo 10 475 žmonės (daugiausiai tai - narkodileriai; apie 1000 - JAV pareigūnai), daugiau kaip 45 000 narkomafijos atstovų sulaikyta.

2009 m. balandžio 25 d. išspausdino atsišaukimą „Laikas atsišaudyti", kuriame nedviprasmiškai pareiškiama: „Kai jie ateis pas jus vėl, šįkart teks atsišaudyti. Jie nebėra amerikiečiai. Tai nebėra mūsų Amerika. Šįkart jie ateis, kad nužudytų jus, jei atsisakysite vakcinos. Amerikai galas. Tai primena operaciją „Northwoods" ir paskutinę kovą už laisvę. Tikėkimės, kad kovos visi, išskyrus senelius".

Kas yra operacija „Northwoods"? 1962 m. JAV vyriausybėje gimęs planas, kurio tikslas buvo CŽV ir kitų specialiųjų tarnybų pagalba sukelti teroro aktus Jungtinės Valstijose, kad būtų gautas visuomenės palaikymas karui prieš Fidelio Castro valdomą Kubą pradėti. Plane ketinta grobti lėktuvus, sprogdinti bombas. Plano architektai - JAV armijos generolas Lyman Louis Lemnitzer (1899-1988) ir CŽV generolas majoras Edward Geary Lansdale (1908-1987). Planui pasipriešino prezidentas Johnas F. Kennedy'is, nužudytas praėjus vos metams po operacijos atšaukimo. Dabar šis planas išslaptintas, tačiau apie jį viešai nekalbama.

Manau, baigiant apmąstymus apie „kiaulių gripo pandemiją", dar reikėtų prisiminti 1996 m. išleistą John Deaux knygą „The Swine Flu Conspiracy" („Kiaulių gripo sąmokslas"). Joje kalbama apie slaptųjų tarnybų, susijusių su Rusija, sąmokslą 1976 m. išžudyti visus 213 mln. amerikiečių, pasinaudojant kiaulių gripo vakcina. Ar būta pagrindo šiai knygai?

1976 m. JAV paskelbta, kad šaliai gresia kiaulių gripo pandemija, todėl prezidentas Geraldas Fordas (1913-2006), remdamasis medikų duomenimis, paskelbė, kad kiekvienas JAV gyventojas turi būti paskiepytas. Paskiepyti pavyko maždaug ketvirtadalį amerikiečių. Nepatikrintai, kaip vėliau paaiškėjo, vakcinai JAV valdžia išleido bent 135 mln. dolerių. Maždaug 500 žmonių susirgo ir 25 mirė dėl vakcinos sukelto Guillain-Barré sindromo - ūmios autoimuninės nervų ligos. Taip gimė „kiaulių gripo sąmokslas", apie kurį dabar kalba netgi medikai, pvz., dr. Patricia A. Doyle, kuri 2009 m. balandžio 25 d. paragino amerikiečius ir ne tik juos: „Nesiskiepykite nuo kiaulių gripo!" Gydytoja įsitikinusi, kad 1976 m. sukelta „kiaulių gripo panika" buvo sąmokslo dalis. Ji pati teigia tris mėnesius sunkiai sirgusi po to, kai tais metais buvo paskiepyta. Pasak jos, vakcina gali iššaukti ne tik minėtą sindromą, bet ir raupus bei nežinia dar kokias baisias ligas.

„Kiaulių gripas - dar viena laboratorijoje sukurta epidemija", - išvadą daro konspirologai, teigdami, kad „kiauliškosios" vakcinos yra Made in China. Labiausiai sąmokslo teorijos šalininkus neramina tai, kad dėl pandemijos grėsmės Meksikos sostinės mokyklos, universitetai ir kiti vieši pastatai buvo uždaryti praėjus kelioms dienoms B.Obamos vizito Meksike.

Paskutinė mintis. Tiksliau, faktas: kiaulių gripas ant menčių paguldė sveikiausią visuomenės dalį: 20-45 metų žmones. Vaikų ir senelių, sergančių šia liga ar nuo jos mirusių, beveik neužfiksuota.

Spec. P. S.

Teisūs ar ne sąmokslo teorijų šalininkai, spręsti mums patiems. Visgi kad pastarieji keisti atvejai susiję su specialiosiomis tarnybomis, laboratorijomis, mokslu, konkurencija, politika ir dideliais pinigais, paneigti sunku. O kur šie dalykai susijungia į vieną vietą, gauname rezultatą, primenantį šiuolaikinę Sodomą ir Gomorą (arba Hirošimą ir Nagasakį).