Įaudrino siūlymas
Istorikas Lauri Vahtre, opozicinės krikščionių demokratų partijos „Isamaa“ narys, liepos pabaigoje socialiniuose tinkluose pasiūlė parduoti soborą ir nukelti jį nuo kalvos.
„Tada jį būtų galima pastatyti kur nors kitur, ir visi, kurie jį taip myli, galėtų jame lankytis, patekti į vidų ir užlipti ant stogo. Talinas būtų išlaisvintas nuo arogantiško rusifikacijos simbolio“, – rašė L. Vahtre.
Į jo pasiūlymą sureagavo vidaus reikalų ministras I. Taro. „Jūs („Isamaa“ – ELTA) šiuo metu esate valdžioje Taline, tad nutraukite nuomos sutartį su Maskvos bažnyčia“, – pakomentavo jis.
Anot ministro, pastatas priklauso Talino miestui ir buvo išnuomotas pagal ilgalaikę nuomos sutartį.
„Nėra jokio reikalo ką nors nacionalizuoti, tiesiog nutraukite sutartį anksčiau laiko ir sustabdykite pinigų srautą į Maskvos organizaciją. Tai ne klasikinė parapijos bažnyčia, o turistų traukos objektas“, – sakė jis.
„Kieno interesams tarnauja tebesitęsianti Šv. Aleksandro Neviškio soboro nuoma Maskvos bažnyčiai, kuri yra oficiali karo nusikaltėlio Kirilo atstovė Estijoje?“ – klausė ministras.
Spaudė sudaryti sutartį
Maskvos patriarchatui priklausanti Estijos krikščionių stačiatikių bažnyčia sutartį dėl soboro naudojimo su Talino miestu sudarė 2001-aisiais.
Miesto tarybos sprendimu pastatas buvo perduotas bendruomenei nemokamai su sąlyga, kad ji perims soboro priežiūrą ir apdraus jį 6,7 mln. kronų (apie 430 tūkst. eurų) suma. Sprendimo priėmimo metu Talino valdančiojoje koalicijoje buvo ir du rusų rinkiminiai aljansai.
Stačiatikių bažnyčios nuosavybės perdavimas su Maskva susijusiai bažnyčiai vyko Rusijos spaudimo ir sumaišties fone. Estijai ruošiantis stoti į ES, šalies politikai baiminosi, kad Rusijos mažumos ir stačiatikių bažnyčios keliamos problemos gali sutrukdyti įstojimui.
Priimtiems sprendimams įtakos turėjo vidaus politika ir verslo interesai – šaltinių teigimu, tuo metu Taline vyravo neaiškūs galios santykiai, o su Rusija prekybą vykdę verslininkai užsiėmė lobizmu.
XX a. paskutiniojo dešimtmečio viduryje Rusija įvedė dvigubus muitus estiškoms prekėms. Rusijos bažnyčiai palankūs sprendimai dažnai buvo grindžiami viltimi, kad pavyks įtikinti Maskvą juos atšaukti. Muitai buvo panaikinti tik 2004 m., kai Estija prisijungė prie ES.
Be to, Rusijos stačiatikių bažnyčiai buvo suteikta teisė organizuoti bemuitį žaliavų eksportą, kuris Estijai, kaip tranzitinei šaliai, buvo labai pelningas.
Estijos krikščionių stačiatikių bažnyčia – anksčiau vadinta Maskvos patriarchato Estijos stačiatikių bažnyčia – Taline nuomojasi keletą nekilnojamojo turto objektų. 2024 m. miestas vienašališkai nutraukė nuomos sutartį dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu Pikk tänav 64.
Visuomenėje dėl Estijos krikščionių stačiatikių bažnyčios pavaldumo Maskvai buvo kilę daug karštų diskusijų.
Birželio pabaigoje įsigaliojo įstatymo dėl bažnyčių ir bendruomenių pataisos, draudžiančios Estijos religinėms organizacijoms būti pavaldžioms užsienio dvasiniam vadovui, kuris kelia grėsmę Estijos saugumui.
Naujus reikalavimus religinės organizacijos turi įgyvendinti iki gruodžio 28 d. Priešingu atveju vidaus reikalų ministras gali inicijuoti priverstinį religinės organizacijos likvidavimą.
Nutraukti sutartį ar ne?
Talino vicemeras Tiitas Terikas tvirtina, kad miestas negali nutraukti Šv. Aleksandro Neviškio soboro nuomos sutarties su Estijos stačiatikių bažnyčia, nes tam nėra teisinio pagrindo, kadangi nė viena iš šalių nepažeidė sutartų sąlygų.
Vis dėlto Estijos visuomeninis transliuotojas ERR atkreipia dėmesį, kad Talino valdžia yra vienašališkai nutraukusi nuomos sutartį su Estijos stačiatikių bažnyčia dėl vienų biuro patalpų, bet, kaip teigė vicemeras, sutartis buvo neterminuota ir šis atvejis šiuo metu nagrinėjamas teisme.
T. Teriko teigimu, veiksmų dėl istorinio soboro ateities galima būtų imtis tik tuo atveju, jei valstybė apskritai uždraustų Estijos stačiatikių bažnyčios veiklą.
Naujas vaidmuo
Architektūros istoriko Oliverio Orro požiūriu, griauti ar parduoti Šv. Aleksandro Neviškio soborą dėl sąsajų su rusifikacijos laikotarpiu būtų neprotinga.
„Tai labai gražus, gausiomis architektūrinėmis detalėmis papuoštas ir rafinuotas istorizmo laikotarpio pastatas, kuris istoriškai buvo labai svarbus Estijos stačiatikių bendruomenei“, – teigė jis.
O. Orro išreiškė viltį, kad idėjos griauti bažnyčias liks tik sovietmetyje. Toks siūlymas buvo kilęs dar Stalino laikais, bet soboras išliko. Be to, pasak istoriko, milžiniško akmeninio pastato perkėlimas kainuotų „beprotiškai“ brangiai, būtų sugadintos jo vertingos mozaikos ir tapybos kūriniai.
Jei taptų pavaldus Konstantinopolio patriarchatui, Neviškio soboras galėtų pasitarnauti platesniems kultūriniams ir religiniams tikslams, svarsto architektūros istorikas O. Orro.
Pvz., sobore galėtų būti laikomos Estijos Nepriklausomybės dienos pamaldos ar kitos ceremonijos, kurios šiuo metu vyksta tik Talino Švč. Mergelės Marijos katedroje. „Kartkartėmis renkime jas Aleksandro Neviškio sobore laikydamiesi stačiatikių liturgijos“, – pasiūlė jis.
O. Orro teigimu, taip pavyktų pritraukti daugiau slavų kilmės gyventojų.
Architektūros istorikas pripažino, kad idėjų dėl pastato ateities vis iškyla, nes jas provokuoja jo buvimo vieta ant Tompėjos kalvos. „Rusifikacijos laikotarpiu jis buvo sąmoningai pastatytas priešais gubernatoriaus rūmus, kurie taip pat buvo Rusijos valdžios atstovo Estijoje rezidencija, ir sąmoningai pastatytas taip, kad konkuruotų su Švč. Mergelės Marijos katedra, simbolizuojančia vokiečių liuteronybę“, – pridūrė istorikas.
Prieštaringai vertintas
Soboras buvo pastatytas Estijos gubernatoriaus Sergejaus Šahovskojaus iniciatyva. Teigiama, kad gubernatorius reikalavęs, jog iš jūros ir sausumos Rusijos katedros kryžius šviestų aukštai virš Talino kaip stačiatikių pergalės ženklas. Talino miesto, kuriam priklausė sklypas, leidimo neprašyta.
Soboro statybai pinigų rinkta visoje šalyje. Pagal architekto Michailo Preobraženskio pastatyti maldos namai – istorizmo stiliaus, paremta XVII a. Maskvos-Jaroslavlio bažnyčių architektūra. Mados namai pastatyti 1900 m. Iki tol pagrindinis Estijos stačiatikių soboras buvo Talino Viešpaties Atsimainymo katedra.
Soboro likimas jau ne kartą buvo tapęs Estijos valdžios dilema. Dar 1928 m. šalies parlamentas svarstė pasiūlymą nugriauti jį, nes daugeliui soboras simbolizavo rusifikaciją. Tačiau tai sukėlė tarptautinį ortodoksų krikščionių protestą, todėl įstatymo projektui nepritarta. Panašūs raginimai spaudoje buvo skelbiami ir XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. Buvo teigiama, kad bažnyčios svogūniniai kupolai nederėjo prie Talino, kaip seno Hanzos miesto, architektūros.
1936 m. buvusi Aleksandro Nevskio rusų parapija Taline apsikeitė bažnyčiomis su Estijos Šv. Simeono ir pranašės Hanos bažnyčios parapija. Aleksandro Nevskio soboras tapo Estijos apaštalų stačiatikių bažnyčios metropolito reprezentacine bažnyčia. Rusų parapijos atsisveikinimo pamaldos įvyko 1936 m. gruodžio 6 d. Paskui katedra veikė kaip Estijos Apaštalų Stačiatikių Bažnyčios metropolito reprezentacinė šventovė. Pamaldos čia vyko estų kalba.
Septintajame dešimtmetyje sovietų valdžia planavo katedrą uždaryti, jos pastate įrengti planetariumą. Esama legendos, neva šventovę nuo uždarymo išgelbėjo tuometis Talino ir Estijos vyskupas, būsimasis Maskvos ir visos Rusijos patriarchas Aleksijus II. Jis pasinaudojo archyviniais dokumentais, parodančiais, kad bažnyčią prieš tai jau norėjo sunaikinti nacių okupantai. Tačiau Estijos istorikai skeptiškai vertina tokią versiją.
Sovietmečiu sobore vyko pamaldos rusų kalba, soboras vėl virto rusų stačiatikybės simboliu.
Naujausi komentarai