Latvijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį per galutinį skaitymą priėmė įstatymų pataisas, draudžiančias naudoti bet kokiuose viešuose renginiuose sovietų ir nacių simbolius, taip pat giedoti buvusios komunistinės Sovietų Sąjungos bei nacistinės Vokietijos himnus ir propaguoti jų ideologiją.

Už šias pataisas balsavo 56 parlamento nariai, o 44 įstatymų leidėjai susilaikė arba nedalyvavo balsavime. Naujoji tvarka turėtų įsigalioti ateinantį mėnesį, kai šį teisės aktą pasirašys Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis.

Šis prieštaringai vertinamas įstatymo projektas kurstė karštus debatus dėl jo nuostatų taikymo ir istorijos interpretavimo.

Pagal naująsias pataisas, viešuose renginiuose bus draudžiama naudoti Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos simbolius, įskaitant jų stilizuotas formas.

Tarp šių simbolių įvardytos vėliavos, valstybių herbai, himnai, nacių svastika, SS simboliai, taip pat kūjis ir pjautuvas bei penkiakampė raudona žvaigždė - Sovietų Sąjungos simbolika.

Pagal pasiūlymą, pateiktą Latvijos vidaus reikalų ministro Richardo Kozlovskio bei palaikytą parlamento Žmogaus teisių ir viešųjų reikalų komiteto, Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos karinės uniformos nebus draudžiamos.

Naujasis įstatymas taip pat draudžia veiklą, nukreiptą prieš Latvijos Respublikos nepriklausomybę ir jos teritorinį vientisumą, raginimus keisti Latvijos politinę sistemą smurtiniu būdu bei nepaisyti šalies įstatymų, kurstyti smurtą ir neapykantą, propaguoti nacistinę, fašistinę arba komunistinę ideologiją.

Šį įstatymą paskatino priimti kasmet Latvijoje vykstančios prosovietinės demonstracijos, organizuojamos daugiausiai didelę šalies gyventojų dalį sudarančių rusakalbių mažumos. Tokioms akcijoms nepritaria dauguma etninių latvių po penkis dešimtmečius trukusios sovietinės okupacijos.

Apie 250 tūkst. Latvijos žmonių kovėsi Vokietijos arba Sovietų Sąjungos pusėje per Antrąjį pasaulinį karą.