Rusijos kosmoso agentūra pasveikino Jungtines Valstijas ir Elonui Muskui (Ilonui Maskui) priklausančią „SpaceX“ su pirmuoju skrydžiu, kurį surengė privati bendrovė. Tačiau ekspertai mano, jog toks skrydis turėtų tapti „signalu sunerimti“ Rusijos kosmoso agentūrai („Roskosmos“).

„Šios misijos sėkmė suteiks mums papildomų galimybių, kurios atneš naudos visai tarptautinei programai“, – trumpame vaizdo pareiškime sakė agentūros pilotuojamų kosmoso programų vykdomasis direktorius kosmonautas Sergejus Krikaliovas.

Šeštadieninį naujasis amerikiečių pilotuojamas bendrovės „SpaceX“ kosminis laivas „Crew Dragon“ su dviem astronautais sėkmingai startavo į orbitą bandomajam skrydžiui. Tai buvo pirmasis amerikiečių pilotuojamas skrydis nuo 2011 metų, kuomet buvo nutraukta JAV daugkartinio naudojimo kosminių lėktuvų programa, ir nuo tada astronautų skraidinimas į kosmosą priklausė išskirtinai nuo paprastesnių ir patikimesnių erdvėlaivių „Sojuz“.

Platesniame kontekste „SpaceX“, kaip konkurentės, atsiradimas turėtų būti vertinamas kaip „signalas sunerimti“ Rusijos kosmoso pramonei, kuri „yra gerokai prastesnės būklės, negu pripažįsta jos vadovai.

Nuo tada astronautai rengėsi prie Maskvos esančiame Žvaigždžių miestelyje ir mokėsi rusų kalbos prieš pakildami į kosmosą iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane.

„Šie skrydžiai Maskvai buvo suteikę galimybę ir toliau statyti erdvėlaivius „Sojuz“, taip pat svarbų balsą derantis dėl Tarptautinės kosminės stoties“, – sakė Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro kosmoso politikos specialistė Isabelle Sourbes-Verger (Izabel Surbė-Veržer).

Rusijos kosmoso agentūra taip pat iki šiol nemažai uždirbo iš astronautų skraidinimo: viena vieta erdvėlaivyje „Sojuz“ NASA agentūrai kainuoja apie 80 mln. JAV dolerių.

Jeigu „SpaceX“ pradės skraidinti visus amerikiečių astronautus, „metiniai nuostoliai gali viršyti 200 mln. JAV dolerių, o tai yra didelis nuostolis „Roskosmos“ maždaug 2 mlrd. JAV dolerių biudžetui“, – mano Maskvoje veikiančios Ciolkovskio kosmonautikos akademijos ekspertas Andrejus Ioninas.

Ambicingajam „SpaceX“ vadovui E. Muskui pareiškus, kad vieta jo sukurtame erdvėlaivyje kainuos 60 mln. JAV dolerių, „Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas netruko paskelbti, kad Rusija ketina kainą sumažinti 30 mln. JAV dolerių.

A. Ioninas skeptiškai vertina tokį planą.

„SpaceX“ taupo lėšas naudodama pigius variklius ir beveik visas dalis gamindama pati, – sakė jis. – Norėdama tai daryti Rusija turėtų keisti savo gamybos procesą.“

Kita galimybė – barterinė sistemą, kurią pasiūlė NASA administratorius Jimas Bridenstine'as (Džimas Braidenstainas): už kiekvieną rusą, skraidinamą JAV erdvėlaiviu, vienas amerikietis galėtų skristi erdvėlaiviu „Sojuz“.

„Signalas sunerimti“

„Platesniame kontekste „SpaceX“, kaip konkurentės, atsiradimas turėtų būti vertinamas kaip „signalas sunerimti“ Rusijos kosmoso pramonei, kuri „yra gerokai prastesnės būklės, negu pripažįsta jos vadovai“, sakė A. Ioninas.

Dar prieš dešimtmetį didelę dalį pasaulyje vykdytų kosminių skrydžių valdė Rusija, tačiau dabar padėtis yra pasikeitusi, nes konkurenciją kuria Kinija ir „SpaceX“.

„Kai mes ėmėme netekti skrydžių rinkos dalies, „Roskosmos“ sakė, kad viskas yra gerai, nes mes vieninteliai, kurie siuntė žmones į Tarptautinę kosminę stotį. Dabar tas figos lapelis nukrito“, – sakė ekspertas.

Rusijos kosmoso sektorių taip pat yra sukrėtęs ne vienas korupcijos skandalas. Be to, jis nesugebėjo įgyvendinti naujovių ir tik sutelkė dėmesį į „sovietinės technologijos modifikavimą be jokios didelės evoliucijos“, sakė A. Ioninas.

Pastaraisiais metais Rusijos kosmoso sektorių ištiko serija nesėkmių: šalis prarado brangių erdvėlaivių ir palydovų.

Skraidinti į Marsą siekiančios „SpaceX“ iškilimas grasina negrįžtamai palikti Rusiją už kitų šalių nugaros, perspėja ekspertai.