Su Nikosija dėl dujų besiginčijanti Turkija pasiuntė į Kiprą kariuomenės droną

Žvalgybos ir stebėjimo dronas „Bayraktar TB2“ apie 7 val. Grinvičo (9 val. Lietuvos) laiku nusileido Gečitkalės oro uoste Famagustos apygardoje, pranešė vienas naujienų agentūros AFP korespondentas. Orlaivis buvo atsiųstas separatistinei Šiaurės Kipro vyriausybei suteikus Turkijai leidimą naudoti minimą oro uostą bepiločių orlaivių operacijoms.

Šiaurės Kipro turkų respublika (ŠKTR) pasiskelbusio darinio užsienio reikalų ministras Kudretas Ozersay (Kudretas Ezersajus) sekmadienį žurnalistams sakė, kad Turkija dislokuos tik neginkluotų dronų, nes ginkluotų „nereikia“.

Praeitą mėnesį Libija ir Turkija pasirašė susitarimą, galintį tapti itin svarbiu ginče dėl neseniai Viduržemio jūros rytinėje dalyje atrastų dujų telkinių.

Šiuo susitarimu Turkija reiškia teises į dideles jūros akvatorijas, nepaisydama Graikijos ir tarptautinės bendrijos pripažįstamos Kipro Respublikos vyriausybės, valdančios pietinę salos dalį, pretenzijų.

Analitikai sako, kad Turkija stengiasi neutralizuoti savo varžovių mėginimus užsitikrinti teises žvalgyti telkinius minimame regione, Kiprui, Graikijai, Egiptui ir Izraeliui atribojus Ankarą nuo naujai įkurto „Rytų Viduržemio jūros dujų forumo“. Jame taip pat dalyvauja Jordanija, Italija ir palestiniečių teritorijos.

ŠKTR, pripažįstama tik Ankaros, pareiškė, kad leidimas Turkijos dronų operacijoms buvo suteiktas praeitą savaitę „atsižvelgiant į pastaruosius įvykius“, taip pat „siekiant apginti ŠKTR ir Turkijos teisėtas teises bei interesus“.

Šiaurės Kipro susisiekimo ministras Tolga Atakanas sakė, kad turkų dronų įsileidimas iš dalies yra atsakas į spalį priimtą Nikosijos sprendimą įsigyti iš Izraelio bepiločių orlaivių, skirtų stebėti veiklai Kipro išskirtinėje ekonominėje zonoje.

Kipras yra padalytas nuo 1974 metų, kai Turkijos kariuomenė okupavo salos šiaurinį trečdalį, reaguodama į tuometės Graikijos karinės chuntos remtą perversmą. Turkija tebelaiko Šiaurės Kipre daugiau kaip 35 tūkst. karių.

Turkija į Viduržemio jūros rytinę dalį jau yra pasiuntusi du gręžimo laivus, lydimus karinių laivų, nepaisydama Europos Sąjungos grasinimų paskelbti sankcijų. Ankara sakė, kad imasi ginti savo ir ŠKTR interesus dėl minimo rajono energijos išteklių.

Ankara nepripažįsta Kipro Respublikos, kuri yra ES narė, ir sako, kad Šiaurės Kipro vyriausybė turi teisę žvalgyti angliavandenilių telkinius aplink visą salą.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu) praėjusią savaitę sakė, kad Ankara galėtų panaudoti karines pajėgas, stabdydama dujų gręžinius vandenyse aplink Kiprą, kuriuos vadina savais.

Pasak M. Cavusoglu, Turkija „turi teisę užkirsti kelią“ bet kokiam nesankcionuotam gręžimui vandenyse, esą patenkančiuose į jos žemyninio šelfo zoną.

Dalis teritorijos, į kurią Turkija reiškia pretenzijas, yra Kipro išskirtinėje ekonominėje zonoje, kur Kipro vyriausybė yra išdavusi gręžimo licencijas tokioms kompanijoms kaip „ExxonMobil“, prancūzų „Total“ ir italų „Eni“.

Kipro vyriausybės atstovas Kyriakas Kušijas (Kyriakos Koushios) valstybiniam transliuotojui „CyBC“ sekmadienį sakė, kad Turkijos karo laivai praėjusį mėnesį nurodė vienam Izraelio tyrimų laivui palikti „ginčijamus“ vandenis prie Kipro.

Pernai turkų karo laivai buvo fiziškai blokavę gręžimo laivą, kuris į pietryčius nuo Kipro turėjo vykdyti žvalgomuosius gręžimus kompanijai „Eni“.

Europos Sąjunga įvedė sankcijas Turkijai dėl gręžimo prie Kipro krantų.

Praeitą savaitę ES lyderiai taip pat atmetė Turkijos ir Jungtinių Tautų pripažįstamos Libijos vyriausybės pasirašytą susitarimą, kuriuo nubrėžiamos abiejų valstybių jūros sienos ir pagal kurį, pasak Ankaros, ji įgauna išskirtines teises į didelę Viduržemio jūros dalį jos rytuose.