Sudano protestuotojai ir kariuomenės vadai pasirašė susitarimą dėl dalijimosi valdžia

Abi pusės patvirtino „politinę deklaraciją“, pranešė vienas naujienų agentūros AFP korespondentas. Dokumentas buvo pasirašytas po praeitą naktį vykusių įtemptų derybų, per kurias buvo suderintos galutinės susitarimo sąlygos.

Valdančiosios kariškių tarybos pirmininko pavaduotojas Mohamedas Hamdanas Dagalo (Mohamedas Hamdanas Dagalas), inicijavęs šį susitarimą generolų vardu, sakė AFP, kad dokumento pasirašymas yra „istorinė akimirka“ Sudanui.

Vienas protestų lyderių Ibrahimas al Aminas (Ibrahimas Aminas) sakė, kad „šiandien užbaigėme politinę deklaraciją“.

„Dėl konstitucinio dokumento derybas pratęsime penktadienį“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

Istoriniam dalijimosi valdžia susitarimui, dėl kurio iš principo buvo sutarta liepos 5 dieną, tarpininkavo Afrikos Sąjungos (AS) ir Etiopijos tarpininkai.

Po intensyvių derybų pasiektame susitarime sakoma, kad bus įsteigta nauja laikinoji civilių ir kariškių valdančioji institucija, tokiu būdu bandant užbaigti mėnesius trunkančią šalies politinę krizę.

Valdančiojoje taryboje dirbs šeši civiliai ir penki kariškių atstovai. Tarp civilių bus penki žmonės iš protestuotojus vienijančio Aljanso už laisvę ir permainas.

Susitarime numatytas kiek daugiau nei trejų metų pereinamasis periodas ir sakoma, kad naujai valdančiajai tarybai pirmuosius metus ir devynis mėnesius vadovaus koks nors generolas, o likusius pusantrų metų – civilis.

Taryba turi prižiūrėti laikinosios civilinės administracijos suformavimą. Administracija valdys kiek daugiau nei trejus metus, o po to bus surengti rinkimai.

Sudaną politinė krizė krėtė nuo protestų prieš O. al Bashiro valdymą pradžios gruodžio mėnesį.

Galiausiai protestai nulėmė tai, kad armija balandžio 11 dieną nušalino O. al Bashirą, bet valdžią perėmę generolai iki šiol priešinosi demonstrantų reikalavimams perduoti ją civilinei administracijai.

Įtampa tarp abiejų stovyklų dar labiau padidėjo po brutalaus birželio 3-iosios reido prieš protestų stovyklą prie armijos būstinės sostinėje Chartume, kai žuvo dešimtys ir buvo sužeista dar šimtai demonstrantų.

Reidas išprovokavo tarptautinį pasipiktinimą, bet generolai tvirtino, kad neįsakė smurtu vaikyti protestuotojų.

Derybos dėl susitarimo detalių nuo liepos 5-osios protestų lyderių prašymu buvo kelis kartus atidėtos.