Ukrainos ir kai kurie JAV pareigūnai kaltina Rusiją sulėtinus patikrinimų procesus, nors pati Maskva tai neigia.
Tai, kad iš „pasauliniu duonos krepšeliu“ vadinamos Ukrainos išgabenama mažiau kviečių, miežių ir kitų grūdų kelia susirūpinimą dėl tokios padėties poveikio Afrikos, Artimųjų Rytų ir kai kurių Azijos regionų gyventojams, susiduriantiems su maisto trūkumu ir šiuo atžvilgiu labai priklausomiems nuo įperkamo maisto tiekimo iš šio Juodosios jūros regiono.
Kliūtys stebimos artėjant susitarimų, sudarytų praėjusią vasarą tarpininkaujant Turkijai ir JT, skirtų išlaikyti tiekimą iš kariaujančių šalių ir sumažinti sparčiai kylančias maisto kainas, atnaujinimui, numatytam kitą mėnesį.
Rusija taip pat yra viena didžiausių pasaulyje kviečių, kitų grūdų, saulėgrąžų aliejaus ir trąšų tiekėja.
Po mėnesio ar dviejų suprasime, kad pora milijonų tonų grūdų neišplaukė, nes viskas vyksta per lėtai.
Remiantis Jungtinio koordinavimo centro (JKC) Stambule duomenimis, pagal susitarimą maisto eksportas iš trijų Ukrainos uostų sumažėjo nuo 3,7 mln. metrinių tonų gruodį iki 3 mln. metrinių tonų sausį.
Laivus tikrinančios tikrintojų grupės iš Rusijos, Ukrainos, JT ir Turkijos užtikrina, kad laivai gabentų tik žemės ūkio produktus, o ne ginklus.
Siuntų sumažėjimas prilygsta mėnesiniam maisto suvartojimui Kenijoje ir Somalyje kartu paėmus.
Vidutinis patikrinimų per dieną skaičius sulėtėjo iki 5,7 praėjusį mėnesį ir iki 6 iki šiol šį mėnesį, palyginti su 10,6 patikrinimų piko spalį.
Tai lėmė išaugusį laivų, laukiančių Turkijos vandenyse, kol bus patikrinti arba kol prisijungs prie Juodosios jūros grūdų iniciatyvos, skaičius.
JKC nurodė, kad eilėje laukia 152 laivai, arba 50 proc. daugiau nei sausio mėnesį.
Vasarį laivai vidutiniškai priversti laukti po 28 dienas nuo paraiškos pateikimo iki patikrinimo, pažymėjo Ukrainos delegacijos JKC vadovas Ruslanas Sahautdinovas.
Tai yra savaite ilgiau nei sausį.
Pervežimams įtakos turi ir tokie veiksniai kaip prastas oras, trukdantis inspektorių darbui, reikalavimas siuntėjams prisijungti prie iniciatyvos, uosto veikla ir laivų pajėgumai.
„Manau, kad tai taps problema, jei patikrinimai ir toliau vyks taip lėtai“, – teigė žemės ūkio duomenų ir analizės įmonės „Gro Intelligence“ vyresnysis tyrimų analitikas Williamas Osnato (Viljamas Osnatas).
„Po mėnesio ar dviejų suprasime, kad pora milijonų tonų grūdų neišplaukė, nes viskas vyksta per lėtai“, – pažymėjo jis.
„Sukuriant „kamštį“, sukuriama tam tikra srauto spraga, bet kol laivai juda, tai nėra visiška nelaimė“, – pridūrė analitikas.
JAV pareigūnai, pavyzdžiui, JAV tarptautinės plėtros agentūros (USAID) vadovė Samantha Power (Samanta Pauer) bei JAV ambasadorė JT Linda Thomas-Greenfield (Linda Tomas-Grinfild) pareiškė, jog dėl lėtesnių patikrinimų kalta Rusija, o maisto tiekimas į pažeidžiamas šalis dėl to vėluoja.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ir infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas trečiadienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, kad Rusijos inspektoriai kelis mėnesius „sistemingai vilkina laivų patikrinimus“.
Jie apkaltino Maskvą trukdžius procedūroms ir savo naudai „išnaudojant nekliudomos laivybos iš Rusijos Juodosios jūros uostų pranašumus“.
W. Osnato taip pat mano, kad Rusija gali vilkinti patikrinimus „siekdama paskatinti savo verslą“, nes šalyje nuimtas didelis kviečių derlius.
Finansinių duomenų teikėjos „Refinitiv“ duomenys rodo, kad rusiškų kviečių eksportas praėjusį mėnesį, palyginti su 2022 metų sausiu, likus mėnesiui iki invazijos į Ukrainą, išaugo daugiau nei dvigubai iki 3,8 mln. tonų.
Remiantis „Refinitiv“, lapkritį, gruodį ir sausį Rusijos kviečių siuntos pasiekė rarba beveik pasiekė rekordines aukštumas ir padidėjo 24 proc., palyginti su analogišku laikotarpiu metais anksčiau.
Įmonė skaičiuoja, kad 2022–2023 metais Rusija eksportuos 44 mln. tonų kviečių.
Rusijos diplomatinės atstovybės prie JT institucijų atstovas Aleksandras Pčeliakovas praėjusį mėnesį sakė, kad įtarimai dėl tyčinio procesų sulėtinimo „neatitinka tikrovės“.
Rusijos pareigūnai taip pat skundėsi, kad susitarimas nenumato šalies trąšų eksporto, todėl keturių mėnesių trukmės susitarimui, kuris baigsis kovo 18 dieną, gali iškilti grėsmė.
Nesant apčiuopiamų rezultatų, susitarimo pratęsimas būtų „nepagrįstas“, pirmadienį televizijos kanalui RTVI sakė užsienio reikalų viceministras Sergejus Veršininas.
JT pareigūnai teigia dedantys pastangas atblokuoti rusiškų trąšų siuntas ir išreiškė viltį, kad susitarimas bus pratęstas.
„Manau, kad šiuo metu esame šiek tiek sudėtingesnėje situacijoje“, – teigė Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pavaduotojas humanitariniams reikalams Martinas Griffithsas (Martinas Grifitsas).
Jis pabrėžė, kad argumentai, įrodantys, jog reikia tęsti šią veiklą, yra „įtikinami ir svarūs“, ir pabrėžė, kad „pasaulio pietų šalims reikia, kad ši operacija būtų tęsiama“.
