Latviai atsisveikino su nacionaliniu latu. Kaip ir estai, jie pratinsis prie eurų. Visgi, didelės meilės eurui latviai nejaučia. Džiaugėsi tik politikai.

Pratinsis prie euro

Rudenį lankantis Latvijos sostinės Rygos senamiesčio kavinėse kainos, iš tiesų, kiek stebino. Puodelis kavos – kone 10 litų ir daugiau, pavertus iš latų. Už valgį reikėtų pakloti dar gerokai daugiau.

Nenuostabu, kad kavinėse šmirinėjo užsieniečiai, dažniausiai, vokiečiai, kurių nemažai vasarą suplūsta į Rygą.

Žinoma, prekybos centruose kainos mažesnės. Bet daugelis akylesnių latvių prieš įvedant eurą skundėsi, kad kainos nors ir pamažu, bet kyla.

Euro latviai nemėgsta. Tai rodė kone visos prieš įvedant naująją valiutą atliktos apklausos. Jų rezultatai neturėtų labai maloniai nuteikti. Štai, viena atlikta apklausa parodė, kad net 60 proc. latvių nenori bendros ES valiutos.

Žmonės šalyje kaimynėje sako, kad dirbtinio kainų padidėjimo tikrai nepavyko išvengti.

Jei paslauga kainavo, tarkime, 4 latus, taigi, 5,82 euro, niekas, pasak latvių, nesismulkins ir neabejotinai prašys už paslaugą 6 eurų. Tokios tendencijos – pastebimos plika akimi. Ypač didžiuosiuose prekybos centruose.

Taigi, pasak gretimos šalies gyventojų, taip kaina savaime pakeliama.

Tad, bent jau kol kas, entuziazmo tarp latvių nedaug.

"Aš nepritariu eurui. Tai nėra laiminga diena. Latas yra mūsų, o euras – ne; turėjome išlaikyti latą", – apgailestavo 40-metė Žaneta Smirnova iš Rygos.

Skeptiškai nusiteikusi buvo ir Eleonora Timofejeva, gyvenanti viename mažame miestelyje netoli Rygos. Ji teigė gaunanti 200 latų minimalią algą.

"Niekas Latvijoje nebejoja, kad kainos augs. Ypač sausį", – prognozavo moteris.

Tačiau pensininkė Maiga Majuorė laikėsi kitokios nuomonės. Pasak jos, euras – "geras dalykas".

"Visos tos kalbos apie kainų kilimą – tai tik panikavimas", – tvirtai kalbėjo senyvo amžiaus moteris.

Kaimynų sveikinimai

Nepaisydamas piktų latvių žvilgsnių į eurą, Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis, pirmasis šalyje išsiėmęs 10 eurų banknotą iš bankomato, džiaugėsi, kad šalis tapo 18-ąja euro zonos nare.

Laikinasis premjeras pareiškė, kad šalis sustiprino savo saitus su Europos šalimis.

"Prisijungę prie valiutos, kuria kasdien naudojasi daugiau kaip 320 mln. europiečių, mes sustiprinome ir savo priklausomumą Europos valstybių šeimai, ir savo tautinę tapatybę", – pabrėžė jis.

V.Dombrovskis teigė, kad euras Latvijai suteiks ekonominį pranašumą: padės sustiprinti vystymąsi, pakels gerovę ir gyvenimo lygį.

Kartu su V.Dombrovskiu ceremonijoje dalyvavo ir Estijos premjeras Andrusas Ansipas. Jo vadovaujama šalis įsivedė eurą 2011 m. Estijos vyriausybės vadovas kreipėsi į latvius jų gimtąja kalba.

"Brangūs kaimynai! Naujieji metai nuvertė valiutos sieną tarp mūsų. Latvija tapo visateise pasiturinčios ekonominės zonos nare. Sveika atvykusi į euro zoną, Latvija!", – kalbėjo A.Ansipas.
Lietuvos, kuri planuoja įsivesti eurą po metų, pareigūnai aiškino, kad Latvijai tapus euro zonos nare pasikeitė ir mūsų šalies ekonominė situacija. Pasak finansų ministro Rimanto Šadžiaus, Lietuvą gali aplenkti investicijos.

"Normali ekonomikos plėtra – mes jos negalime įgyvendinti be užsienio investicijų, nes Lietuvoje nėra sukaupta tiek kapitalo. Dabar, kai Estija ir Latvija turi eurą, o Lietuva – ne, kurį kelią pasirinks užsienio investicijos? O tos investicijos mums reikalingos", – kalbėjo ministras.

Drastiškas taupymas

Kodėl latviai nemėgsta euro? Veikiausiai dėl to kaltas net ne pats euro įvedimo faktas, o alinantis taupymas.

Kai kurių ekspertų akimis, su krize Latvijoje buvo kovojama drastiškai, gal net pernelyg drastiškai. Bet ar buvo kitas kelias?

2008–2009 m. šalis buvo atsidūrusi ties finansine bedugne. Latvija buvo pasaulio rekordininkė – jos ekonomika per dvejus metus susitraukė beveik 25 proc.

Vadovaujant V.Dombrovskiui šalis ėmėsi griežtų taupymo priemonių. Nors vyriausybės veiksmai vėliau leido Latvijai pasiekti vienus geriausių ūkio augimo rodiklių ES, paprastų žmonių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas. Vyriausybei teko mažinti pensijas, algas, socialines išmokas, atleisti tūkstančius darbuotojų.

Visgi, 2013 m. latviams ne tik pavyko atitikti griežtus Mastrichto kriterijus, bet ir grąžinti 7,5 mlrd. eurų paskolą, kurią jai suteikė Tarptautinis valiutos fondas ir ES.

Politikų padėka tautai

Nenuostabu, kad Latvijos politikai pirmiausia stengėsi padėkoti visuomenei už lankstumą.

Šalies finansų ministras Andris Vilkas pareiškė, kad euro įvedimas – asmeninis kiekvieno Latvijos gyventojo nuopelnas.

"Norėčiau padėkoti visiems Latvijos piliečiams, nes tai, kad galime prisidėti prie euro zonos, yra kiekvieno mūsų pasiekimas. Euro įvedimas parodė, kad mes galime bendradarbiauti, nes euro įvedimo procedūroje dalyvavo tūkstančiai visuomenės ir privačiojo sektoriaus atstovų", – sakė A.Vilkas.

Latvijos banko prezidentas Ilmaras Rimševičius pabrėžė, kad euro įvedimas yra ne tik valiutos pakeitimas, bet ir Latvijos grįžimas į Europą, virsmas visapusiška ES nare.

"Tikrai džiugu matyti, kad Latvija turės vieną gražiausių monetų euro zonoje. Mūsų brangiausi ir tikriausi nepriklausomybės simboliai papuoš eurą ir įrašys mūsų vardą Europoje", – simboliškai kalbėjo pareigūnas.

Dvi savaites latviams bus galima atsiskaityti latais ir eurais, tačiau grąža bus atiduodama eurais.

Be to, nuo sausio 1 d. Latvijoje 25 latais padidėjo minimalus darbo užmokestis.

Sveikinimai iš Europos

Latviją sveikino ES valstybių, turinčių eurą, lyderiai. Visi jie pasakė trumpas sveikinimo kalbas.

Europos Komisijos pirmininkas José Manuelis Barroso vaizdo įraše pabrėžė, kad euras yra stipri, patikima ir stabili valiuta.

"Vertinu Latvijos pastangas ir reikšmingus pasiekimus, siekiant įsivesti eurą. Todėl norėčiau pasakyti: Latvija, sveika atvykusi į euro zoną!" – pareiškė jis.

Prancūzijos prezidentas François Hollande'as pabrėžė, kad Latvijos narystė euro zonoje sustiprins eurą.

"Tai gera žinia Europai ir Latvijai! Įstoję į euro zoną, atrasite stabilumo, solidarumo ir saugumo aplinką. Dėkoju už Latvijos priimtą pasirinkimą – jūs sustiprinsite eurą", – sakė Prancūzijos vadovas.

Airijos premjeras Enda Kenny gyrė Latvijos pasiekimus:  "2014-ieji yra jūsų tautos ir naujo šalies kelio pradžia. Sveika atvykusi į euro zoną, Latvija!"

Portugalijos ministras pirmininkas Pedro Passosas-Coelho pridūrė, kad euro zona – ES branduolys.

"Tai svarbus politinis projektas, užtikrinantis taiką, gerovę ir plėtrą visoje Europoje. Be to, jis atveria mums visą likusį pasaulį. Latvijai įstojus į euro zoną, šis projektas taps dar stipresnis. Turėsime galimybę parodyti pasauliui, kad euras yra reikšmingas politinis projektas", – sakė jis.

Italijos premjeras Enrico Letta pareiškė: "Mes, italai, džiaugiamės dėl jūsų atėjimo į mūsų didelę šeimą. Euras Europoje yra didelė sėkmės istorija, o jūsų prisijungimas dar kartą tai įrodo."
E.Letta taip pat pasveikino Latviją su artėjančiais Naujaisiais metais latvių kalba.

Latviją taip pat pasveikino Ispanijos premjeras Mariano Rajoy, Graikijos premjeras Antonis Samaras, Vokietijos kanclerė Angela Merkel, o Suomijos ministras pirmininkas Jyrki Katainenas sakė, kad Ryga padarė didelį ekonomikos stebuklą.

Sudėtingas, bet sėkmingas kelias į euro zoną

• 2008–2009 m. Latvijos bendrasis vidaus produktas susitraukė 25 proc. Šalis buvo priversta prašyti tarptautinių kreditorių pagalbos. Latvijai Tarptautinis valiutos fondas ir ES suteikė 7,5 mlrd. eurų paskolą. Kitaip grėsė bankrotas.

• Latvija 2008 m. susidūrė su beveik nevaldoma infliacija, kuri tapo didžiausia kliūtimi šaliai siekiant narystės euro zonoje. Tų pat metų rugsėjį vidutinė metinė infliacija šalyje pasiekė 15,8 proc. aukštumas.

• 2013 m. balandį Latvijoje infliacijos lygis pasiekė 1,3 proc. O Mastrichto kriterijus siekė 2,7 proc. Todėl Latvijai buvo leista įsivesti eurą.

• Valstybės, siekiančios tapti euro zonos narėmis, privalo kontroliuoti biudžeto deficitą – jis negali viršyti 3 proc. BVP. Latvijai pavyko neviršyti nustatytos biudžeto deficito ribos. Tačiau reikėjo beveik trečdaliu sumažinti valstybinio sektoriaus darbuotojų algas, apkarpyti pašalpas ir atleisti šimtus dirbančių. 2012 m. Latvijos biudžeto deficitas siekė vos 1,3 proc. O 2009 m. jis buvo 9,8 proc.

• Mastrichto sutartis numato, kad nacionalinė skola neturi viršyti 60 proc. BVP. Skolą, kuri 2010 m. sudarė 44,7 proc. BVP, Ryga iki 2012 m. pabaigos sumažino iki 40,7 proc. Prognozuojama, kad ateinančiais metais nacionalinė skola sudarys 42 proc. BVP.

Euras – bendra ES valiuta

• Eurą turi 18 iš 28 ES valstybių narių: Airija, Austrija, Belgija, Kipras, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Italija, Ispanija, Latvija, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Slovakija, Slovėnija.

• Euro neturi Didžioji Britanija, Lietuva, Švedija, Danija, Lenkija, Čekija, Kroatija, Vengrija, Rumunija ir Bulgarija.

• Vienašališkai eurą yra įsivedusios Kosovas ir Juodkalnija. Andora, Vatikanas, San Marinas ir Monakas turi teisę eurą naudoti, tačiau jos formaliai nepriklauso vadinamajai euro grupei.
• Euru naudojasi apie 334 mln. Senojo žemyno gyventojų. Dar 210 mln. naudojasi valiutomis, kurių kursai yra susieti su euru.

• Euras – antroji pasaulinė rezervinė valiuta po Jungtinių Valstijų dolerio.

Viktoras Voronovas, Daugpilio universiteto sociologas

Paprasti Latvijos gyventojai bijo, kad atsisakius lato nebeliks stabilumo ir nuspėjamumo dėl pinigų, kaip mokėjimo ir taupymo priemonės, cirkuliacijos. Aišku, nuo 1993 iki 2013 m. latas atpigo daugiau nei du kartus: paprastas butelis degtinės 1993-iaisiais kainavo apie du latus, dabar – daugiau nei keturis. Bet buvo stabilus lato santykis su vadinamuoju valiutų krepšeliu. Pavyzdžiui, buvo keičiama 0,5–0,6 lato už dolerį. Todėl šalyje ilgą laiką buvo populiaru automobilių ir butų kainas nurodyti doleriais. Pastaraisiais metais latas buvo susietas su euru, tai irgi suteikė stabilumo ir nuspėjamumo.

Įvedus eurą Latvijoje, pinigų bei kreditavimo ir biudžeto bei mokesčių politika taps priklausoma nuo išorinių veiksnių, kuriems valstybė niekaip negalės daryti įtakos. Juk euras nesusietas su kokiu nors fiksuotu valiutos kursu. Nestabilumas šiuolaikinėje Europoje tiesiogiai lemia euro nestabilumą. Juk euras buvo įvestas kaip ekonominės ir pinigų bei kreditavimo integracijos priemonė.

Šio proceso tikslas – tobulinti euro zonos finansinę sistemą, siekiant realaus ekonomikos sektoriaus vystymosi besitęsiant krizei. Bet kurių šalių realaus ekonomikos vystymosi siekiama? Latvijos, Lietuvos, Estijos, Bulgarijos, Rumunijos, Vengrijos? Ne, aišku, tai daroma dėl Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos vystymosi. Šios šalys suinteresuotos silpninti euro kursą, kad įgytų konkurencinį pranašumą Amerikos atžvilgiu. Euro silpninimas leis joms plėsti gamybą ir prekių tiekimą mums bei kitoms šalims. Latvijoje dėl to neatsiras nei naujų darbo vietų, nei naujų gamybos priemonių, užtat "palengvės" darbo užmokestis, o kartu išaugs mokėjimai už komunalines paslaugas – dujas, elektrą, šilumą ir vandenį.

Kitaip tariant, naudą iš euro Vokietija, kiek mažiau Prancūzija ir Italija, nori pasilikti sau, o problemas, kurias sukels euro įvedimas, palikti Latvijai bei kitoms naujoms ES narėms. Ir tauta tai intuityviai jaučia.

Todėl vyriausybės pareiškimai, jog perėjimas prie euro yra "apgalvotas ir harmoningas, kad žmonės nepajustų permainų", yra skirtas naivuoliams, bet tokių lieka vis mažiau.