„Šiuo metu daroma prielaida, kad tai šešėlinio laivyno laivas, o krovinys buvo bešvinis benzinas, pakrautas Rusijos uoste“, – sakė Suomijos muitinės generalinis direktorius Sami Rakshitas (Samis Rakšitas).

Nacionalinio tyrimų biuro atstovas Robinas Lardotas teigė, kad pradėtas tyrimas, susijęs su laivu „Eagle S“, plaukiojančiu su Kuko salų vėliava pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje, dėl „sabotažo sunkinančiomis aplinkybėmis“.

Rusijos šešėlinis laivynas

Suomijos prezidentas Alexander'as Stubbas (Aleksandras Stubas) anksčiau ketvirtadienį prakalbo apie būtinybę kovoti su Rusijos šešėlinio laivyno keliamu pavojumi.

Socialiniame tinkle „X“ A. Stubbas nurodė, kad trečiadienį su Suomijos premjeru atidžiai stebėjo visą situaciją.

„Reikia atremti Rusijos šešėlinio laivyno keliamą pavojų“, – pridūrė jis.

Suomijos ministras pirmininkas trečiadienį pranešė apie naujausią incidentą Baltijos jūroje – atsijungė povandeninė elektros jungtis tarp Estijos ir Suomijos.

Suomių elektros tinklų operatorės atstovas Arto Pahkinas (Artas Pahkinas) visuomeniniam transliuotojui „Yle“ tada sakė, kad „negalima atmesti sabotažo galimybės“.

Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo (Pėteris Orpas) teigė, kad elektros tiekimo šia jungtimi nutrūkimas „neturi įtakos suomių aprūpinimui elektra“.

ES svarstys tolesnes sankcijas Maskvos šešėliniam laivynui

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pareiškė, kad svarstys tolesnes sankcijas Maskvos šešėliniam laivynui po to, kai Suomijos pareigūnai pareiškė pradėję tyrimą dėl iš Rusijos uosto išplaukusio naftos tanklaivio „sabotažo“.

„Džiaugiamės Suomijos valdžios institucijomis už greitus veiksmus, kurių jos ėmėsi įlipdamos į įtariamą laivą. Kartu su Suomijos valdžios institucijomis atliekame tyrimą“, – nurodė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas (Kaja Kalas).

„Įtariamasis laivas yra Rusijos šešėlinio laivyno, kuris kelia grėsmę saugumui ir aplinkai, o kartu finansuoja Rusijos karo biudžetą, dalis. Siūlysime tolesnes priemones, įskaitant sankcijas, nukreiptas prieš šį laivyną“, – bendrame Bendrijos narių išplatintame pranešime pareiškė K. Kallas.

Rusų šešėlinis laivynas – tai laivų, kuriais gabenama Maskvos embarginė žalia nafta ir naftos produktai, flotilė.

Kylanti įtampa

Šis incidentas įvyko praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po to, kai Švedijos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje buvo nutraukti du telekomunikacijų kabeliai.

Lapkričio 17 ir 18 dienomis Švedijos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje, netoli Danijos krantų, buvo pažeisti du telekomunikacijų kabeliai.

Įtarimų sukėlė kinų krovininis laivas „Yi Peng 3“, kuris, remiantis laivų stebėjimo svetainių duomenimis, plaukė virš kabelių maždaug tuo metu, kai jie buvo pažeisti.

Švedija pirmadienį pranešė, kad Pekinas atmetė prokurorų prašymą atlikti tyrimą šiame laive, kuris nuo lapkričio 19 dienos stovėjo tarptautiniuose vandenyse Kategato sąsiauryje tarp Danijos ir Švedijos, bet savaitgalį išplaukė.

Lapkričio 17 dienos rytą buvo pažeistas ir povandeninis kabelis „Arelion“, nutiestas tarp švedų Gotlando salos ir Lietuvos.

Kitą dieną, į pietus nuo Švedijos Elando salos, apie 700 km nuo Helsinkio, buvo nukirstas povandeninis kabelis „C-Lion 1“, jungiantis Suomijos sostinę su vokiečių Rostoko uostu.

Europos pareigūnai sakė įtariantys sabotažą, susijusį su Rusijos invazija į Ukrainą.

Prieš kelias savaites Europos Sąjungos (ES) šalys susitarė dėl griežtesnių sankcijų, skirtų apie 50 naftos tanklaivių iš Rusijos „šešėlinio laivyno“, naudojamo siekiant apeiti Vakarų sankcijas, įvestas dėl karo Ukrainoje.

Baltijos jūros regione įtampa auga nuo pat plataus masto rusų invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį.

2022-ųjų rugsėjį per kelis povandeninius sprogimus buvo pažeisti „Nord Stream“ dujotiekiai, nutiesti iš Rusijos į Europą, tačiau šio įvykio kaltininkai vis dar nenustatyti.

2023-iųjų spalį povandeninis dujotiekis tarp Suomijos ir Estijos buvo uždarytas po to, kai jį, kaip įtariama, pažeidė kito kinų krovininio laivo inkaras.