Suomiai uždarė 1 340 km ilgio sieną su Rusija po to, kai atvyko apie 1 tūkst. migrantų be vizų.

Helsinkis tvirtino, kad migrantų antplūdį organizavo Rusija, o Kremlius šį kaltinimą neigė.

„Remiantis Suomijos institucijų turima informacija, rizika, kad instrumentinė migracija atsinaujins ir plėsis kaip anksčiau, išlieka tikėtina“, – teigiama vyriausybės pareiškime.

„Jei šis reiškinys tęstųsi, jis keltų rimtą grėsmę Suomijos nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai“, – sakoma pareiškime.

Prašymai suteikti tarptautinę apsaugą buvo nukreipti į kitus šalies sienos perėjimo punktus, teigė vyriausybė.

2024-ųjų balandį Suomijos vyriausybė nusprendė uždaryti rytinę sieną „iki atskiro pranešimo“.

„Vyriausybės sprendimas dėl sienos uždarymo tomis pačiomis sąlygomis galioja jau maždaug metus. Todėl buvo tikslinga iš naujo įvertinti sprendimo turinį ir jo išankstines sąlygas“, – nurodė vyriausybė.

Kovą vyriausybė taip pat pasiūlė pratęsti laikino vienerių metų įstatymo, pagal kurį sienos apsaugos pareigūnams tam tikromis aplinkybėmis leidžiama nepriimti prieglobsčio prašytojų, galiojimą.

Praėjusių metų liepą įsigaliojęs įstatymas, Suomijos žiniasklaidoje vadinamas „apgręžimo pasienyje įstatymu“, gali būti taikomas vieną mėnesį ribotose teritorijose tik tuo atveju, jei manoma, kad kyla grėsmė Suomijos suverenitetui ir nacionaliniam saugumui.

Ekspertai yra teigę, kad įstatymas prieštarauja Suomijos tarptautiniams įsipareigojimams žmogaus teisių srityje ir jos konstitucijai, o vyriausybė tai pripažino.

Jos teigimu, tiek sprendimas laikyti sieną uždarytą, tiek laikinasis sienos apsaugos aktas „pasiekė numatytą poveikį, o 2023-iųjų lapkritį prasidėjusi instrumentinė migracija kol kas sustabdyta“.