Rusija grasina branduoliniu ginklu, tačiau niekas jos nebijo

Ilgai trukusį neutralumą keičia noras būti NATO

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad labai sveikintų šį žingsnį, jei minėtosios valstybės jį žengtų. Tuo tarpu Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad pozityvūs signalai girdisi ne tik viešumoje, bet ir viduje: „Manau, kad trajektorija yra visiškai aiški. Kol kas mes laikomės pagarbiai, atokiai ir  nesikišame į diskusiją, tačiau džiaugsmą demonstruojame“.

Apie prisijungimą prie NATO vakar šnekėjosi Suomijos ir Švedijos premjerės. „Europos saugumo architektūra po Rusijos invazijos į Ukrainą pasikeitė iš esmės, pasikeitus saugumo aplinkai, būtina išanalizuoti, kaip geriausiai užtikrinti taiką Suomijoje ir mūsų regione“, – sakė Suomijos premjerė Sanna Marin. Suomija atrodo ypač tvirtai – 60 proc. suomių pritaria stojimui į NATO – o tai jau rekordinis skaičius.

Sanna Marin / AFP nuotr. 

Sakoma, kad norint sužinoti, ką suomiai galvoja, reikia nueiti į pirtį. Jose NATO dabar – pagrindinė tema. „Mes būsime kiti po Ukrainos, jei to nepadarysime“, – mintimis dalinosi vienas suomis ir pridūrė: „Turbūt dauguma žmonių dabar taip mano“. Suomija pareiškė, kad dėl stojimo į NATO apsispręs per kelias savaites.

Švedijoje pasisakančiųjų „už“ taipogi yra daugiau nei „prieš“. „Reikia gerai pagalvoti, kas geriausia Švedijai, mūsų saugumui ir taikai šioje naujoje situacijoje ir, žinoma, mums svarbu kas vyksta ir Suomijoje“, – kalbėjo Švedijos premjerė Magdalena Andersson.

NATO pareiškė, kad priimtų abi šias šalis mielai ir greitai. Šiemet Aljanso viršūnių susitikimas vyks birželį Madride, iki jo Suomija su Švedija gali pateikti prašymus. O štai kitąmet NATO viršūnės susitiks Vilniuje.

LNK reportažas:

Rusija stengiasi nesėkmingai manipuliuoti 

Deja, bet geros žinios šiam regionui tiesiogiai proporcingos Rusijos grasinimams: dabar Nacionalinio saugumo tarybos vadovo pareigas einantis Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad jei Suomija su Švedija prisijungs prie NATO, Maskva Baltijos jūros regione dislokuos branduolinį ginklą.

Tačiau, pasak I. Šimonytės, tokių grasinimų baimintis nereikėtų ir čia pat pateikia pavyzdį: „Kaliningradas, esantis Baltijos regione, yra stipriai militarizuota zona jau labai daug metų. Tai, kad Rusija grasina, nėra nieko naujo“.

Nieko naujo, bet ir keista, – sako valdžia. Ar galima naujai dislokuoti tai, kas iš esmės jau dislokuota?

O štai Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Kaliningrado srityje nestrateginiai branduoliniai ginklai yra dislokuoti ir tokie gąsdinimai – tuščias šūvis į orą.

Tuo tarpu Rusija ir toliau bando sukelti manipuliacinius veiksmus – pradėjo kelti vaizdo įrašus, kuriuose nufilmuota, kaip karinę techniką vežioja šalia Suomijos sienos. Viename jų aiškiai matosi, kaip karinę techniką gabenęs konvojus specialiai sustoja ties kryptį į Helsinkį nurodančiu kelio ženklu.

Tačiau rezultatas gaunasi priešingas – išeina taip, kad Vladimiro Putino bandymas NATO susilpninti atveda į šį Aljansą net tas šalis, kurios ilgą laiką didžiavosi savo neutralitetu. „Tiek Švedijos, tiek Šveicarijos neutralumas iki šiol buvo išskirtinis. Jos abi daugiau kaip prieš 200 metų dalyvavo kare“, – savo istorinėmis žiniomis dalinosi Arvydas Anušauskas. O štai G. Landsbergio, taip pat pabaigusio istoriją, įsitikinimu, tai, kas dabar vyksta pasaulyje tikrai galima prilyginti Šaltajam karui.