Suomijos vidaus reikalų ministerija pareiškime nurodė, kad Šiaurės šalies nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai iškiltų rimta grėsmė, jei šimtai trečiųjų šalių piliečių ir toliau bandytų kirsti sieną iš Rusijos be tinkamų dokumentų.

„Remiantis valdžios institucijų pateikta informacija, rizika, kad instrumentalizuota migracija (iš Rusijos) atsinaujins ir plėsis, kaip buvo pastebėta anksčiau, išlieka tikėtina“, – teigė ministerija.

Praėjusių metų pabaigoje Suomija uždarė savo 1 340 km sausumos sieną su Rusija, pastebėjusi tinkamų dokumentų neturinčių migrantų plūstelėjimą. Per tris mėnesius nuo rugsėjo, po Suomijos įstojimo į NATO, į šalį atvyko daugiau kaip 1,3 tūkst. migrantų be tinkamų dokumentų ar vizų.

Dauguma migrantų atvyko iš Artimųjų Rytų ir Afrikos, įskaitant Afganistaną, Egiptą, Iraką, Somalį, Siriją ir Jemeną. Didžioji dauguma jų pasiprašė prieglobsčio ES narėje Suomijoje, turinčioje 5,6 mln. gyventojų.

Suomijos pasienio apsaugos tarnyba anksčiau yra sakiusi, kad daugelis migrantų turi galiojančias darbo ar studijų vizas arba leidimą gyventi Rusijoje, kuri laikoma saugia šalimi.

Apkaltinęs Maskvą, kad ši sąmoningai siunčia migrantus į paprastai griežtai saugomą Rusijos ir Suomijos pasienio zoną, kuri taip pat yra ES išorės siena šiaurėje, ministro pirmininko Petteri Orpo (Peterio Orpo) kabinetas kelis kartus pratęsė terminą, kuriam uždaromi kontrolės punktai.

Nuo gruodžio 15-osios uždaryti visi aštuoni Suomijos ir Rusijos sausumos sienos perėjimo punktai. Krovininiams traukiniams skirtas pietryčių geležinkelio kontrolės punktas Vainikaloje lieka atviras, tačiau ketvirtadienį vyriausybė pranešė, kad nuo balandžio 15 dienos uždarys tris jūrų kontrolės punktus.

Migrantai ir toliau galės prašyti prieglobsčio Suomijoje, priklausančioje Šengeno zonai, – Suomijos oro uostuose ir uostuose, pranešė vyriausybė.

„Suomijos valdžios institucijos tai vertina kaip ilgalaikę situaciją, – sakė vidaus reikalų ministrė Mari Rantanen. – Šį pavasarį nepastebėjome nieko, kas leistų daryti išvadą, kad [migracijos] situacija reikšmingai pasikeitė.“

Be to, Suomijos vyriausybė mano, kad šiltesni pavasario orai padidins sieną pasiekiančių migrantų skaičių, todėl spaudimas rasti tvarų sprendimą Helsinkiui vis didesnis.

„Netoli Suomijos sienos Rusijos pusėje yra šimtai ir galbūt tūkstančiai žmonių, kurie gali būti panaudoti prieš Suomiją, – sakė M. Rantanen. – Instrumentalizuota migracija yra vienas iš būdų, kaip Rusija gali daryti spaudimą ir paveikti Suomijos bei ES saugumą ir socialinį stabilumą.“

Suomijos valdžios institucijos tai vertina kaip ilgalaikę situaciją.

Suomijos ministrų kabinetas šiuo metu rengia teisės akto projektą dėl kovos su instrumentalizuota migracija priemonių, įskaitant leidimą pasienyje su Rusija taikyti vadinamąjį apgręžimo metodą.

Nuo 2021 metų vasaros migrantai ir prieglobsčio prašytojai bando iš Baltarusijos patekti į Lenkiją, Lietuvą ir Latviją. Šios šalys bando užkirsti kelią nelegaliai migracijai apgręždamos migrantus ir sugrąžindamos juos į Baltarusiją.

Žmogaus teisių organizacijos kritikuoja ES nares ir sako, kad tarp migrantų yra nuo persekiojimo bėgančių žmonių, pagal tarptautinę teisę galinčių prašytis prieglobsčio.

Europos lyderiai šią migraciją vadina hibridiniu karu. Jie kaltina autoritarinį Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką kuriant naują, dirbtinį migracijos kelią ir taip siekiant destabilizuoti ES.

Suomijos vidaus reikalų ministerija teigė, kad pasiūlymas dėl teisės akto dėl migracijos turi būti kuo greičiau pateiktas parlamentui. Kad pasiūlymas būtų priimtas, jį turi paremti didžioji įstatymų leidėjų dauguma, o ekspertai, politikai ir piliečiai jį jau plačiai aptarė.

Anksčiau vyriausybė teigė, kad gavo tarptautinę paramą įstatymui iš ES ir kitų organizacijų.