Į NATO nestos

Jis pastebėjo, kad didžioji dalis suomių nepalaiko idėjos, kad šalis gali tapti NATO nare. Be to, šis sprendimas priklauso ne prezidentui, o parlamentui.

"Netikiu, kad prezidento rinkimai kitąmet taps rinkimais dėl NATO. Pradinė pozicija yra tokia, kad stojimą į Aljansą palaiko apie 25 proc. rinkėjų, o prieštarauja – apie 50 proc. Ir dėl narystės NATO sprendžia ne prezidentas – sprendimą priima parlamentas, kurį renka ta pati tauta", – pažymėjo S.Niinisto.

Suomijos lyderio teigimu, panašios nuomonės dėl stojimo į NATO laikos ir neutrali Švedija.

"Prieš porą metų maniau, kad artėjantys rinkimai į Švedijos riksdagą (parlamentą) taps tam tikra prasme balsavimu dėl narystės NATO. Dabartiniai požymiai rodo, kad ir ten taip nebuvo", – pridūrė S.Niinisto.

Atsakiklių problema

Suomijos lyderis pripažino, kad jo šalis negali elgtis su Rusija taip, kaip kitos Aljansui ar ES priklausančios šalys. Taip yra dėl ypatingos Suomijos geografinės padėties.

"Manau, neišvengiama, kad Suomija, turinti tokio pat ilgio sieną su Rusija kaip kitų NATO ar ES šalių sienos kartu sudėjus, negali elgtis taip pat, kaip ir kiti", – paaiškino jis.

Kita vertus, anot S.Niinistö, Suomija stengiasi būti aktyvi visur, net ir kalbant apie pačius nereikšmingiausius reikalus, dėl kurių įmanoma pažanga.

Prezidentas pripažino esąs patenkintas, kaip sprendžiamas skrydžių virš Baltijos jūros saugumo klausimas.

S.Niinistö per pernai vasarą įvykusį susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Helsinkyje pasiūlė atsisakyti karinių lėktuvų skrydžių su išjungtais atsakikliais virš Baltijos jūros. Šią iniciatyvą Maskva palaikė.

"Taip, skrydžių virš Baltijos jūros saugumo klausimas svarstomas ir su NATO valstybėmis, ir su Rusija. Sužinojome, kad NATO ir Rusijos požiūriai kai kuriomis temomis sutampa. To jau seniai nematėme. Tikiuosi, kad tai yra gera pradžia. Manau, kad tai padės sustiprinti mūsų saugumą. Per tokius nedidelius reikalus privalome sukurti pasaulinę tvarką, dėl kurios ir tarėmės, o ne tokią, kuri formuojama stipresniojo sąlygomis", – pastebėjo S.Niinistö.

Siekia bendradarbiavimo

Tiesa, Suomijos vadovas sakė, kad jo šalis pati nesiveržia būti tarpininke tarp Vakarų ir Rusijos, nors "tam tikra prasme ieško galimybių, kad šalys geriau suprastų viena kitą".

Suomijos vadovo nuomone, Europoje keičiasi požiūris į Rusiją, "pavyzdžiui, Švedija manė, kad nepasikvies V.Putino, tačiau visai neseniai Maskvoje apsilankė Švedijos užsienio reikalų ministras. Tai didelis proveržis".

Jis pateikė NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje pavyzdį – pasak S.Niinistö, ten "viešpatavo visiškas sutarimas, kad dialogas su Rusija neišvengiamas".

Suomijos vadovas taip pat pažymėjo, kad nemato ypatingos grėsmės Rusijos ir Baltarusijos karinėse pratybose "Vakarai 2017".

"Pratybos "Vakarai" nekelia mums ypatingo nerimo. Netikiu, kad tai kam nors kelia didelę grėsmę. Manau, kad tai tiesiog yra šou, jėgos demonstravimas", – pareiškė jis.