Pernai metais Egipte vykusioje COP27 sprendimas sukurti specialų fondą pažeidžiamoms šalims susiduriant su klimato kaitos nuostoliais ir žala buvo vienas esminių pasiekimų.

Bet šalys detales parengti paliko ateičiai.

Šiemet surengtų kelių derybinių susitikimų metu buvo bandoma rasti sutarimą dėl tokių pagrindinių nuostatų kaip fondo struktūra, naudos gavėjai ir davėjai – esminis klausimas turtingesnės šalims, kurios nori, jog Kinija finansiškai prisidėtų prie fondo.

Pereinamojo laikotarpio komitetas fondui įkurti susitiko naktį iš penktadienio į šeštadienį Asuane pietų Egipte. Bet, remiantis debatų transliacija per oficialų JT „Youtube“ kanalą, delegatai nesugebėjo susitarti ir atidėjo sprendimą kitam susitikimui, kuris vyks lapkričio 3–5 dienomis Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Diskusijos dalyviai užstrigo ties klausimu, kur turėtų būti laikomos lėšos.

Jungtinės Valstijos ir kitos turtingos šalys labiau susirūpinusios išvengti atsakomybės ar ją sumažinti nei parodyti gerą valią derybose.

Išsiskyrė nuomonės, ar pinigai turėtų būti laikomi Pasaulio banke, vienai pusei piktinantis jas taip būsiant Vakarų rankose, ar naujai sukurtoje struktūroje, kaip siekė daugelis besivystančių šalių, nors toks variantas pareikalautų laiko ir lėšų komplektuojant naujus fondus.

Žlugęs bandymas tartis „yra aiškus ženklas, kad yra gili praraja tarp turtingų ir neturtingų šalių“, naujienų agentūrai AFP sakė organizacijos „Climate Action Network International“ pasaulinės politikos strategijos vadovas Harjeetas Singhas (Hardžytas Singhas).

„Išsivysčiusios šalys turi būti laikomos atsakingos už jų gėdingus bandymus stumti Pasaulio banką kaip šio fondo šeimininką, jų atsisakymą aptarti būtiną finansavimo mastą, akivaizdų atsakomybės nesilaikymą“ kalbant apie jau patvirtintus tarptautinius susitarimus dėl klimato, sakė atstovas.

Nevyriausybinei organizacijai „Union of Concerned Scientists“ atstovaujanti Rachel Cleetus (Reičel Klitus) sakė, kad „šios dienos nuviliantis rezultatas yra smūgis bendruomenėms, kurios susiduria su nenumaldomomis klimato kaitos pasekmėmis“.

„Jungtinės Valstijos ir kitos turtingos šalys labiau susirūpinusios išvengti atsakomybės ar ją sumažinti nei parodyti gerą valią derybose“, – pridūrė ji.