Kitos dvi valstybės, kurių leidimai taip pat būtini šiam projektui įgyvendinti – Lenkija ir Danija, juos išdavė anksčiau, skelbia Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.

„Gaz-System“, kaip „Baltic Pipe“ užsakovė, šio mėnesio pradžioje pranešė pasirašiusi sutartį su rangove – Italijos bendrovė „Saipem“, kuri už 280 mln. eurų turimais specialiais laivais nuties 275 kilometrų ilgio dujotiekio atkarpą jūroje.

Lenkijai strategiškai svarbų vamzdyną, kuriuo ji gautų norvegiškų dujų ir galėtų sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos, numatyta pradėti jūroje tiesti 2021 metų vasarą, užbaigus beveik metus truksiančius pasiruošimo darbus, o „Baltic Pipe“ turėtų pradėti veikti iki 2022-ųjų spalio.

Projekto užbaigimas 2022 metų rudenį sutampa su Lenkijos planais nebepratęsti ilgalaikės sutarties su Rusijos dujų tiekėju „Gazprom“, kuri baigs galioti 2022-aisiais.

10 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo dujotiekio, kuris iš viso bus 900 kilometrų ilgio, pagrindinė paskirtis – Norvegijos gamtinių dujų tiekimas per Daniją, Švedijos pakrantę ir Baltijos jūrą į Lenkiją bei jos kaimynes. Vamzdyną numatyta sujungti su Lenkijos suskystintų gamtinių dujų terminalu Svinouiscyje, kad dujas galima būtų pumpuoti ir atbuline kryptimi – į Švediją ir Daniją.

Europos Sąjunga šio projekto įgyvendinimui skyrė 266,8 mln. eurų finansavimą.

Lenkijos valstybės kontroliuojama naftos ir dujų įmonė „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) per pastarąjį dešimtmetį įsigijo 25-ias dujų gavybos Norvegijos kontinentiniame šelfe licencijas, kad galėtų užtikrinti dujų tiekimą dujotiekiu „Baltic Pipe“, kurio idėja kilo prieš du dešimtmečius.