Švedijoje pastaraisiais metais smurto banga smarkiai išaugo, nes nusikalstamos gaujos kovoja dėl narkotikų rinkų kontrolės, o šaudymai ir sprogdinimai šioje Skandinavijos šalyje dabar vyksta kone kas savaitę. 

2023 metais policija 10,5 mln. gyventojų turinčioje Skandinavijos šalyje užregistravo 363 šaudymus, per kuriuos žuvo 53 žmonės, ir 149 sprogdinimus, daugiausia dėl gaujų smurto. 

„Nusikaltėlių gaujos grasina liudytojams ir juos nutildo. Tai reiškia, kad daugelį nusikalstamų veikų, susijusių su nusikalstamais susivienijimais, sunku išaiškinti“, – teigė teisingumo ministras Gunnaras Strommeris (Gunaras Striomeris).

„Būtina nutraukti tylos kultūrą ir sustiprinti liudytojų apsaugą“, – pažymėjo jis.

Vyriausybė teigė, kad norint išklausyti anoniminius parodymus, turės būti nustatyta „apčiuopiama rizika“, kad liudytojai ar jų artimieji gali tapti sunkaus nusikaltimo aukomis.

Be to, už įtariamą nusikaltimą, dėl kurio jie duoda parodymus, turi grėsti ne mažesnė kaip dvejų metų bausmė. Anonimiškumas taip pat turėtų būti taikomas atsižvelgiant į kaltinamojo galimybes pasirengti teisinei gynybai.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas), 2022 metais atėjęs į valdžią su mažumos koalicine vyriausybe, remiama antiimigracinės Švedijos demokratų partijos, pažadėjo griežtai kovoti su imigracija ir nusikalstamumu. Vienas iš jo pažadų buvo pateikti pasiūlymą dėl to, kad teisme būtų leidžiama parodymus duoti anoniminiams liudininkams.

Šį pasiūlymą sukritikavo Švedijos Teisėkūros taryba, tikrinanti įstatymų projektus, kuriuos vyriausybė ketina pateikti parlamentui.

Gegužę taryba rekomendavo nepritarti pasiūlymui ir teigė, kad, jos nuomone, tokios sistemos nauda būtų labai nedidelė.

G. Strommeris spaudos konferencijoje pareiškė, kad įstatymo projektas buvo pakoreguotas, kad būtų atsižvelgta į kai kuriuos tarybos nuogąstavimus.

Vyriausybė teigė siekianti, kad naujasis įstatymas įsigaliotų 2025 metų sausio 1 dieną.