Prieš vyriausybės vadovą balsavo 204 iš 349 parlamento narių, o 142 įstatymų leidėjai jį palaikė.

Po to balsavimo S. Lofvenas turėtų likti laikinai eiti premjero pareigas, kol bus paskirtas naujas vyriausybės vadovas. Turint galvoje dabartinį politinių jėgų pasiskirstymą, šis procesas gali trukti mažiausiai kelias savaites.

Balsavimas buvo surengtas po rugsėjo 9 dieną vykusių Švedijos visuotinių rinkimų, per kuriuos nė vienas iš politinių blokų neužsitikrino daugumos.

„Švedijai reikia naujos vyriausybės, turinčios plačią politinę paramą, kad ji galėtų imtis reformų“, – parlamentui prieš pat balsavimą sakė opozicinės Aljanso koalicijos lyderis Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas).

Parlamento pirmininkas Andreas Norlenas (Andrėjas Norlenas) artimiausiomis dienomis turi susitikti su aštuonių parlamente atstovaujamų partijų lyderiais ir nuspręsti, kas turi geriausias galimybes formuoti kitą vyriausybę.

Daug kas tikisi, kad A. Norlenas šį darbą paves U. Kristerssonui, bet Aljansas neturi daugumos parlamente ir kol kas atmesdavo galimybę bendradarbiauti su antiimigracine kraštutinės dešinės Švedijos demokratų partija (SD).

S. Lofveno kairiojo sparno blokas naujos sudėties parlamente turi 144 vietas – viena daugiau nei keturių partijų centro dešinės Aljansas.

Kairiojo sparno bloką sudaro socialdemokratai ir žalieji, kurie su neformalia buvusių komunistų Kairės partijos parama valdė nuo 2014-ųjų.

Socialdemokratų rinkimų rezultatas buvo prasčiausias per daugiau nei šimtmetį, bet jie vis tiek išliko didžiausia Švedijos partija ir gerokai aplenkė U. Kristerssono konservatyvią Nuosaikiųjų partiją bei SD.