Šviesioji klimato kaitos pusė: tirpstantys ledynai – naujas šansas Grenlandijai?

Kitokia taktika

Didžiausia pasaulyje sala nėra pratusi, kad jos vardas šmėžuotų žiniasklaidos dėmesio centre, tačiau pastaruoju metu naujienos, susijusios su Grenlandija, ne kartą atsidūrė pirmajame pasaulio aktualijų plane.

Praėjusiais metais JAV prezidentas Donaldas Trumpas kiek netikėtai pareiškė, kad Vašingtonas nupirktų šią Arkties teritorijoje esančią Danijos salą.

Kopenhaga nieko nelaukdama atsakė, kad Grenlandija nėra parduodama, ir tai paskatino šiokią tokią diplomatinę įtampą. Danijos premjerė Mette Frederiksen tokį JAV norą pavadino absurdišku.

Nepaisant to, abi šalys netrukus užglaistė nesutarimus, o JAV paskelbė kitokią savo buvimo ir įtakos Grenlandijoje didinimo politiką – šiais metais šalis ketina ten atidaryti konsulatą. Tai bus pirmasis JAV konsulatas salos teritorijoje nuo 1953 m. Reikėtų pažymėti, kad amerikiečiai taip pat valdo Grenlandijos šiaurėje esantį karinį objektą – Tulės oro bazę.

Ne tik JAV, bet ir Kinija nori užmegzti glaudesnius ekonominius ryšius su Grenlandija. Tačiau kodėl ši sala staiga tapo tokia paklausi?

Autonomiška teritorija

Pirmiausia šiek tiek faktų apie Grenlandiją. Ji yra devynis kartus didesnė už Jungtinę Karalystę, tai yra didžiausia sala pasaulyje. Maždaug trys ketvirtadaliai žemės ploto, esantys poliarinio rato teritorijoje, yra nuolat padengti ledo sluoksniu.

Teritorijoje gyvena apie 56 tūkst. gyventojų – tai yra mažiausiai apgyvendinta teritorija Žemėje. Šiame kontekste Namibija ir Mongolija šalia Grenlandijos atrodo gana tankiai apgyvendintos šalys. Trečdalis salos žmonių gyvena sostinėje Nuke, o kelių į kitus miestelius, kurie išsidėstę pakrantėje, nėra. Norint juos pasiekti, reikia skristi ar plaukti laivu, o žiemos metu abu variantai neįmanomi.

Nors nuo 1814 m. Grenlandija yra Danijos nuosavybė, sala yra autonomiška teritorija, turinti savo parlamentą, kuris rūpinasi vidaus reikalais. Danijos parlamentas Kopenhagoje, į kurį Grenlandija siunčia du parlamentarus, rūpinasi salos tarptautiniais reikalais.

Šiuo metu Grenlandijos ekonomika priklauso nuo dviejų dalykų: žvejybos, kuri sudaro 95 proc. teritorijos eksporto, ir metinės Danijos vyriausybės dotacijos. Ši subsidija siekia 3,9 mlrd. Danijos kronų (virš 550 mln. eurų) ir sudaro daugiau nei pusę metinio Grenlandijos vyriausybės biudžeto.

Situaciją stebintys sako, kad yra dvi priežastys, dėl kurių JAV ir Kinija būtent dabar labai entuziastingai vertina Grenlandiją, – ekonominė ir strateginė. Ir abi yra susijusios su klimato kaita.

Gėrybių žemė

Ekonominiu požiūriu Grenlandijos žemėje tūno didžiausia koncentracija vadinamųjų retųjų metalų rūšių, tokių kaip neodimis, prazeodimis, disprozis ir terbis. Jie vis dažniau naudojami gaminant mobiliuosius telefonus, kompiuterius ir elektra varomus automobilius. O žvelgiant strategiškai, Grenlandija yra tarp Šiaurės Amerikos, Europos ir Rusijos.

Klimato pokyčiai ir ypač šiltesnė temperatūra reiškia, kad netrukus gali būti lengviau išgauti, iškasti minimus metalus ir naršyti po aplinkinį Arkties vandenyną – nesvarbu, ar krovininiu, ar kariniu laivu. O Arkties jūros dugne, kaip manoma, yra apie 30 proc. pasaulio neatrastų dujų atsargų, kaip ir galimi 13 proc. pasaulio naftos atsargų.

Danų geologas Minikas Rosingas teigia, kad Grenlandija turi daug daugiau lobių, esančių po jos paviršiumi. "Taip pat yra geležies rūda, rubinų kasykla, aukso, platinos, – BBC citavo mokslininką. – Ir dėl klimato pokyčių laivavedyba daug lengvesnė į ir iš Grenlandijos."

Tačiau M.Rosingas perspėja, kad ilgos Arkties žiemos vis dar labai riboja kasybą Grenlandijoje. "Žvalgymo darbus kasyklose Grenlandijoje galite atlikti tik vasarą, maždaug tris mėnesius per metus. Tai reiškia, kad laikas nuo tada, kai pastebėsite telkinį, iki tol, kol galėsite tinkamai paruošti kasyklą, užtruks labai ilgai", – aiškina geologas.

Dėl šių priežasčių M.Rosingas mano, kad JAV į Grenlandiją atsigręžė ne dėl ekonominės, bet dėl didėjančios strateginės svarbos. "Aš manau, kad didžiąją dalį JAV susidomėjimo lemia strateginės priežastys, jos tiesiog nori dalyvauti, – sako jis. – Mineralų reikšmė čia  nedidelė."

Amerikiečiai pasirengę?

Kai kurie Danijos parlamento nariai pripažįsta savo susirūpinimą, kad JAV konsulatas Grenlandijoje paskatins nepriklausomybės siekio nuotaikas. Apklausos šiame kontekste buvo nenuoseklios, bet kai kurios rodo, kad net 64 proc. Grenlandijos gyventojų nori, kad autonomiška teritorija atsiskirtų nuo Danijos.

"Amerikiečiai nori būti pasirengę, kai Grenlandija paskelbs savo nepriklausomybę", – sako Sorenas Espersenas iš opozicijoje esančios dešiniųjų Danijos liaudies partijos. – Amerikiečiai Grenlandijos nepriklausomybės troškimą papildo degalais."

Aaja Chemnitz Larsen yra viena iš dviejų Danijos parlamente sėdinčių parlamentarų iš Grenlandijos. Ji yra nepriklausomybę palaikančios socialistinės "Inuit Ataqatigiit" partijos narė.

Nors A.Chemnitz Larsen sako, kad bendradarbiavimas su amerikiečiais yra geras reiškinys, ji tuo pat metu yra sunerimusi dėl darbuotojų skaičiaus būsimame JAV konsulate.

"Aš jaudinuosi dėl to, kad konsulate greičiausiai bus daugiau amerikiečių diplomatų, nei turime Grenlandijos užsienio reikalų direktorato darbuotojų", – susirūpinimo, kad Amerikos buvimas gali tapti per daug dominuojantis, neslepia politikė.

A.Chemnitz Larsen priduria, kad nors Grenlandijos nepriklausomybė yra jos ilgalaikis tikslas, ji netiki, kad tai yra jau visai šalia: "Nemanau, kad turėtume parduoti save tiems, kurie daug moka, – nesvarbu, ar tai yra JAV, ar tai yra Kinija, – kad išeitume iš Danijos sferos vienybės. Tai nėra nepriklausomybė."

Danijos ekonomistas Uffe Palludanas sutinka, kad Grenlandijos gyventojai turėtų būti susirūpinę dėl per didelio Amerikos ar Kinijos investicijų įsileidimo. "Tai turėtų didžiulį destabilizuojantį poveikį Grenlandijos visuomenei", – sako jis.

Scanpix nuotr.

Arkties šilko kelias

S.Espersenas prisibijo ne tik JAV, bet ir Kinijos įtakos Grenlandijoje. Panašu, kad Danijos vyriausybė pritaria tokiai pozicijai – 2017 m. ji sutiko saloje pastatyti du naujus oro uostus, vietoje to, kad sudarytų sandorį su Kinijos įmone.

Tačiau Kinijos kariuomenė vis dažniau naudojasi moksliniais tyrimais Arktyje, taip skindama savo kelią į šį regioną. Pekinas turi savo planą ir neslepia ambicijų nutiesti Arkties šilko kelią.

Apie tai praėjusiais metais pranešė Danijos žvalgybos tarnyba, kuri perspėjo apie suintensyvėjusią geopolitinę konkurenciją tarp JAV, Kinijos ir Rusijos ledinėje Žemės šiaurėje.

Kinija, kuri save apibūdina kaip valstybę šalia Arkties (angl. "near-Arctic-state"), siekia ne tik plačiau naudotis dar neišgautais ištekliais, bet ir paspartinti prekybą Šiaurės jūros keliu.

Sparčiai tirpstantys ledynai sudarytų sąlygas pasiekti 6 tūkst. km ilgio jūros kelią per Arktį, jungiantį Šiaurės Europą ir Rytų Aziją.

2017 m. Pekinas Arkties jūrų maršrutus įtraukė į savo vadinamąją Šilko kelio iniciatyvą, kuria siekiama sustiprinti Kinijos ryšius su likusiu pasauliu, vykdant infrastruktūros projektus ir atliekant mokslinius tyrimus.

Pastaraisiais metais Kinija daug investavo į Arkties tyrimus. Tačiau Danijos gynybos žvalgybos tarnybos viršininkas Larsas Findsenas sako, kad Kinijos tyrimų ekspedicijos Arktyje yra ne tik mokslo klausimas – užfiksuoti ir kariškių veiksmai, nors šio teiginio jis per daug nedetalizavo.

Sparčiai tirpstantys ledynai sudarytų sąlygas pasiekti 6 tūkst. km ilgio jūros kelią per Arktį, jungiantį Šiaurės Europą ir Rytų Aziją. Jei šis naujas šiaurinis praėjimas būtų gana prieinamas prekybai jūra, jis turėtų galimybę apversti ar bent jau smarkiai pakeisti dabartines laivybos juostas, dominuojančias Europos ir Azijos prekybos srautuose.

Naujas šiaurinis maršrutas, arba Arkties šilko kelias, kaip jį vadina jo šalininkai, reikšmingai sumažintų pervežimo per visą žemyną laiką ir išlaidas. Be to, jungdamas Europą, Aziją ir Šiaurės Ameriką, atviras Arkties pasažas galėtų pateikti alternatyvią arteriją Kinijos prekybai, leidžiančią jai apeiti kelis svarbius strateginius taškus.

Naujas verslas

Stebėdamos tirpstančius ledynus sau naudos ieško ne tik trečiosios šalys – pati Grenlandija mato neblogų alternatyvų. Šią savaitę salos vyriausybė paskelbė, kad komercinėms įmonėms parduos klimato krizės sukelto tirpsmo vandenį. "Žinoma, kad mums aišku, jog klimato kaita prisideda prie ledo tirpimo, – Vokietijos laikraščiui "Tagesspiegel" sakė Grenlandijos energetikos ministras Jessas Svanė. – Tačiau ji lemia ir tai, kad pasaulyje didės vandens stygius." Pasak jo, Grenlandijos vyriausybė suprato, kad iš to galima padaryti parduotiną produktą, kurio kitur trūksta.

Iki šiol, ministro duomenimis, licencijos eksportuoti vandenį išduotos devyniems projektams. "Tačiau mes norime plėsti savo veiklą ir dalytis savo vandeniu su likusiu pasauliui, – kalbėjo J.Svanė. – Mūsų tikslinė grupė yra komercinės įmonės." Kokioms rinkoms bus tiekiamas Grenlandijos vanduo, anot ministro, yra įmonių reikalas.

2018 m. Thomas Vildersbollas įkūrė "Inland Ice" – kai jis pats teigia, aukščiausios kokybės vandens kompaniją, kuri į butelius išpilstė gėlą vandenį, ištirpusį iš storo ledo sluoksnio, apimančio didžiąją Grenlandijos dalį.

Mainais už eksploatavimo licenciją "Inland Ice" Grenlandijos vyriausybei moka honorarus už kiekvieną litrą ištirpusio vandens, kurį surenka.

T.Vildersbollas vandenį parduoda stilinguose buteliuose, kurių išvaizda ir turinys puikiai dera prie gurmaniškų patiekalų – panašiai kaip ir aukščiausios klasės vynas.

Bendrovė gali pasigirti, kad ledas, naudojamas jos gaminiui išgauti, daugiau nei 100 tūkst. metų buvo visiškai izoliuotas nuo bet kokio sąlyčio su dirvožemio sluoksniais ir buvo suformuotas gerokai anksčiau nei pirmasis žmogus įkėlė savo koją į Arkties rato teritoriją.

Dėl šios priežasties, kaip teigiama įmonės rinkodaros medžiagoje, "Inland Ice" yra išskirtinai reta kategorija, gryniausias neperdirbtas vanduo žemėje, o jo skonis visiškai atitinka jo unikalumą. Toks vanduo ilgainiui gali tapti naujuoju Grenlandijos veidu plačiajame prekybos pasaulyje.

Puola ir iš apačios

Mokslininkai jau seniai žino, kad aukštesnė oro temperatūra lemia Grenlandijos ledo paviršiaus tirpimą. Tačiau naujame tyrime nustatyta dar viena grėsmė, kuri pradėjo pulti ledą ir iš apačios: šiltas vandenyno vanduo, judantis po didžiuliais ledynais ir sukeliantis dar greitesnį jų tirpimą.

Tyrimo rezultatai neseniai paskelbėti žurnale "Nature Geoscience". Tyrėjai tyrinėjo vieną iš daugelio Nioghalvfjerdsfjordeno ledyno, dar žinomo kaip 79° šiaurės ledynas šiaurės rytų Grenlandijoje, ledo liežuvių.

Ledo liežuvis – tai ledo juosta, plūduriuojanti ant vandens ir neatsiskirianti nuo sausumos ledo. Šio tyrimo metu mokslininkai tyrė didžiulę 80 km ilgio ledo liežuvio atkarpą.

Tyrimas atskleidė, kad beveik 2 km pločio šilto vandens iš Atlanto vandenyno povandeninė srovė gali tekėti tiesiai į ledyną. Dideli šilumos kiekiai turi sąlytį su ledu ir taip spartėja ledyno tirpimas.

"Intensyvesnio tirpimo priežastis dabar aiški", – pranešime spaudai apie atradimus teigė Janinas Schafferis, okeanografas iš Vokietijos Alfredo Wegenerio instituto, kuris vadovavo tyrėjų komandai.

Mokslininkai taip pat atrado panašią srovę, tekančią šalia kitų Grenlandijos ledynų, kur neseniai vandenynas prarijo nulūžusį didelį ledo liežuvį.

Neįtikėtini skaičiai

Masinis Grenlandijos ledo sluoksnio nuostolis šiuo metu yra didžiausias jūros lygio kilimo variklis visame pasaulyje. Remiantis gruodžio mėnesį žurnale "Nature" paskelbtu tyrimu, Grenlandijos ledas šiuo metu tirpsta septynis kartus greičiau, nei tai vyko 1992 m. Šis ledo sluoksnis talpina pakankamai vandens, kad pasaulio jūros lygis pakiltų daugiau nei 7 m.

Didžioji Arkties regiono dalis praėjusią vasarą susidūrė su rekordine temperatūra, dėl kurios Grenlandijos ledo sluoksnis per vieną dieną prarado 11 mlrd. tonų paviršinio ledo, kuris nukeliavo į vandenyną. Tai atitinka 4,4 mln. olimpinių baseinų dydį.

Vien per liepą, Danijos meteorologinio instituto klimato mokslininkės Ruth Mottram teigimu, Grenlandijos ledo sluoksnis prarado 197 mlrd. tonų ledo, o tai yra maždaug 80 mln. olimpinių baseinų ekvivalentas.

2019 m. vandens temperatūra taip pat pasiekė rekordą. Tyrime, paskelbtame žurnale "Advances in Atmospheric Sciences", teigiama, kad praėjusių metų vandenyno temperatūra buvo 0,075 laipsnio Celsijaus skalėje aukštesnė nei 1981–2010 m. Tyrimo autoriai teigė, kad šiluma, kurią šiandien sugeria pasaulio vandenynai, dabar prilygsta maždaug penkių Hirošimos bombų numetimui į juos kas sekundę per pastaruosius 25 metus.