Tadžikistano, buvusios SSRS skurdžiausios valstybės, rinkėjai trečiadienį tikriausiai suteiks prezidentui Emomaliui Rachmonui lengvą pergalę ir ketvirtą kadenciją šios centrinės Azijos valstybės, esančios Afganistano kaimynystėje, vadovo poste.

Kaip įprasta rinkimams musulmoniškose, bet griežtai pasaulietinėse buvusiose sovietinėse centrinės Azijos valstybėse, penki kandidatai, besivaržantys su E.Rachmonu, yra praktiškai nežinomi net pačiame Tadžikistane ir praktiškai neturi galimybių laimėti.

Potencialiai rimčiausia prezidento varžovė, moterų teisių teisininkė Oinichol Bobonazarova iš nuosaikios opozicinės Tadžikistano islamiško atgimimo partijos, negali dalyvauti rinkimuose nes jai pritrūko trupučio parašų savo kandidatūrai įregistruoti.

O.Bobonazarova surinko 202 tūkst. iš 210 tūkst. reikalingų parašų, kurie prilygsta 5 proc. rinkėjų. Jos partija šią nesėkmę aiškina vietos valdžios vykdytu trukdymu aktyvistams per parašų rinkimo kampaniją.

Tadžikistano islamiško atgimimo partijos atstovas patvirtino, kad partija rinkimuose nedalyvaus ir kad ji po rinkimų dienos pateiks savo vertinimą.

Kita svarbi opozicinė partija - socialdemokratai - paskelbė boikotuojanti rinkimus dėl "konstitucijos pažeidimų, organizuoto klastojimo ir demokratijos bei skaidrumo trūkumo".

Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras, kuris stebės rinkimus, savo tarpinėje ataskaitoje pažymėjo, kad "kol kas nėra regimos kitų kandidatų kampanijos", o valstybinė žiniasklaida "plačiai ir pozityviai" nušvietė prezidento keliones po šalį.

Rinkimų apylinkės buvo atidarytos 1 val. Grinvičo (3 val. Lietuvos) laiku ir turi dirbti iki 15 val. Grinvičo (17 val. Lietuvos) laiku, o oficialūs rezultatai turi būti paskelbti ketvirtadienį. Balsuoti šiuose rinkimuose gali maždaug 4 mln. žmonių.

Tadžikistanas, per kurį driekiasi daugiau kaip 7 tūkst. m aukščio Pamyro kalnų grandinė ir kurio gyventojai kalba persų kalba, yra strategiškai svarbioje vietoje tarp Kinijos, Afganistano ir buvusių sovietinių Kirgizijos bei Uzbekistano.

Tadžikistano svarba gali išaugti 2014 metais išvedus iš Afganistano JAV pajėgas.

Tačiau ši išteklių neturtinga šalis nuolat stokoja energijos ir yra įklimpusi slegiančiame skurde, kuris daugelį jos gyventojų verčia dirbti Rusijoje, iš kur siunčiamos perlaidos sudaro labai svarbią bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį.

Elektros trūkumas reiškia, kad gyventojai kasdien po kelias valandas neturi šviesos ir šildymo, net sostinėje Dušanbėje.

E.Rachmonas, kuris į valdžią atėjo 1992 metais, per penkerius metus trukusio pilietinio karo pradžios chaosą, šalies energetinę nepriklausomybę iškėlė svarbiu savo kampanijos punktu, ypač didelį dėmesį kreipdamas į savo globojamą ambicingą projektą - Roguno hidroelektrinės užtvankos statybas.

Tadžikistanas taip pat kenčia dėl prastų santykių su galinga regiono kaimyne Uzbekistanu. Tarp Dušanbės ir Taškento net nėra tiesioginių skrydžių, trukdoma prekybai tarp abiejų šalių.
E.Rachmonas asmeniškai labai nesutaria su Uzbekistano prezidentu Islamu Karimovu, kuris kaltina Dušanbę bandant atimti iš jo šalies brangius vandens išteklius ir iš esmės perspėjo, kad Roguno užtvankos statybos gali paskatinti karą.

Po pradinio paskyrimo per karą 1992 metais, Tadžikų Aukščiausiosios Tarybos sprendimu, E.Rachmonas buvo lengvai perrinktas 1994, 1999 ir 2006 metais. Dabar Tadžikistano prezidento mandatas yra septyneri metai ir jis potencialiai gali valdžioje likti iki 2020-ųjų.

61 metų E.Rachmonas, kuris turi devynis vaikus, tarp jų - galimą politinį įpėdinį, prieš rinkimus perspėjo kitus kandidatus netrikdyti valstybės stabilumo ir elgtis su "visa patriotine atsakomybe".

"Mūsų rinkimai neturėtų virsti galimybe avantiūrizmui", - sakė jis.