Rusija vėl parodė savo energetinius raumenis, kurie pastaruoju metu dėl išteklių kainų kritimo truputį suglebo, bet vis dar gali smarkiai veikti politinius procesus už Kremliaus sienų. Vakaruose priimta, kad sutarčių reikia laikytis, bet "Gazprom" (visiškai kontroliuojama Rusijos valdžios) ši taisyklė negalioja.
Taip, Ukraina – ne šventa, o Maskvos kaltinimai Kijevui skolomis ir dujų vagystėmis tikriausiai nėra laužti iš piršto. Bet ar dėl to turi kentėti kitos šalys, kurios tvarkingai atsiskaito už tiekiamą kurą?
"Gazprom" tikina, kad ji, kaip ir likusi Europa, tapo Kijevo įkaitais. Tačiau kokių priemonių ėmėsi bendrovė, atsakinga, kad dujos pasiektų už tai sumokėjusius vartotojus? Bandė ieškoti kitų maršrutų? Puolė derėtis su Ukraina? Ne, arogantiškai pasiūlė Kijevui tokią dujų kainą, kurios nemoka net Vakarų Europa, esanti gerokai toliau nuo išteklių šaltinių, ir galiausiai šią savaitę nutraukė dujų tiekimą per Ukrainą – pavertė Europą įkaitu konflikto, su kuriuo ji neturi nieko bendra.
Visa tai galima pavadinti tik dar vienu ne civilizuoto (kaip bando įrodyti Maskva), o banditiško elgesio pavyzdžiu. Rusijos valdžioje įsitvirtinę saugumiečiai vadovaujasi vieninteliu argumentu – jėga.
Pagrindinis Kremliaus tikslas – ne atgauti skolas ar išplėšti kuo daugiau pelno iš Ukrainos, o įtraukti į konfliktą ES bei galutinai sukompromituoti ir taip gerą vardą praradusį Kijevą. Visiškai apleista Vakarų, ekonomiškai nusmukdyta ir politiškai nestabili šalis (dabar Ukraina išgyvena milžinišką ekonominę ir tradiciškai politinę krizę) anksčiau ar vėliau grįš į Rusijos glėbį.
Naujausi komentarai