Nuo sekmadienio iki pirmadienio ryto aplink salą veikė 26 orlaiviai ir 13 karo laivų, o dar 13 lėktuvų buvo pastebėti nuo ankstyvo ryto, pranešė Taivano gynybos ministerija.

Kinijos lėktuvnešis „Shandong“ pirmadienį buvo pastebėtas už maždaug 60 jūrmylių į pietryčius nuo Taivano pietinio pakraščio, plaukiantis į rytus, į Ramųjį vandenyną dalyvauti mokymuose, sakoma pranešime.

Kinija savarankišką Taivaną laiko savo teritorija ir žada jį vieną dieną susigražinti, net jėga, jei to prireiktų.

Pastaraisiais metais Pekinas didina karinį ir politinį spaudimą Taivanui, dažnai rengdamas karinio jūrų laivyno pratybas ar siųsdamas netoli salos savo karo lėktuvus. Tokie dalykai lydi bet kokį diplomatinį bendravimą su Taibėjumi.

Taivanas nurodo, kad 22 iš 39 dabar pastebėtų lėktuvų kirto Taivano sąsiaurio tarp salos ir Kinijos vidurio liniją.

„Kariuomenė atidžiai stebi padėtį ir pavedė orlaiviams, karinio jūrų laivyno laivams ir sausumoje dislokuotoms raketų sistemoms reaguoti“, – sakoma Taivano gynybos ministerijos pareiškime.

Šeštadienį Kinija paskelbė, kad jos kariuomenei galioja aukšto laipsnio parengtis po JAV ir Kanados laivų praplaukimo Taivano sąsiauriu.

JAV karinis jūrų laivynas paskelbė, kad sąsiauriu praplaukė Arleigh Burke'o (Arlio Berko) klasės valdomosiomis raketomis apginkluotas „USS Ralph Johnson“ ir kanadiečių „HMCS Ottawa“. Jų praplaukimas „parodo Jungtinių Valstijų, jų sąjungininkų ir partnerių įsipareigojimus dėl laisvo ir atviro Indijos ir Ramiojo vandenynų“ regiono, sakoma pranešime.

JAV ir jų sąjungininkės Vakaruose sako, kad plaukimu Taivano sąsiauriu ir ginčijama Pietų Kinijos jūra didina navigacijos laisvę, bet tuo piktinasi Kinija.

Balandį Pekinas per karines pratybas imitavo Taivano apsupimą. Pratybos buvo surengtos po taivaniečių prezidentės Tsai Ing-wen (Cai Ingven) susitikimo su JAV Atstovų Rūmų pirmininku Kevinu McCarthy (Kevinu Makarčiu) Kalifornijoje.