M. Pompeo, kuris laikėsi bene griežčiausios pozicijos Kinijos atžvilgiu tarp ankstesnio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) patarėjų, apsilankymas Taivane yra naujausias iš daugybės pastaruoju metu šios šalies Vakarų politikų vizitų Taivane, kurie neretai piktina Pekiną.

M. Pompeo vizitas vyksta prieš kitą mėnesį rengiamą svarbų Kinijos Komunistų partijos pareigūnų susirinkimą, kuriame, kaip tikimasi, prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) užsitikrins precedento neturinčią trečiąją kadenciją.

Kalbėdamas verslo forume Gaosiongo mieste M. Pompeo apibūdino Xi Jinpingo valdymo dešimtmetį kaip lūžio tašką Vašingtono ir Pekino, taip pat daugelio Kinijos kaimynių santykiuose.

„Agresyvus Kinijos elgesys diplomatiniu, kariniu ir ekonominiu požiūriu pakeitė šį regioną. Ir dar labiau suartino tuos, kurie pirmenybę teikia taikai ir prekybai“, – sakė jis.

„Jei norime laisvo XXI amžiaus, o ne Kinijos amžiaus, apie kurį svajoja Xi Jinpingas, senoji aklo įsitraukimo paradigma turi baigtis“, – pridūrė jis ir pagyrė tokias šalis kaip Japonija ir Australija už tai, kad jos didina savo išlaidas gynybai.

D. Trumpui būnant JAV prezidentu Vašingtonas sustiprino oficialius ryšius su Taivanu, ypač jo ketverių metų kadencijos pabaigoje, kai santykiai su Pekinu pablogėjo.

M. Pompeo buvo vienas iš svarbiausių šio griežtesnio vėlesnio etapo architektų.

Vašingtonas ilgą laiką laikosi „strateginio dviprasmiškumo“ politikos dėl to, ar įsikištų kariniu būdu, jei Kinija įsiveržtų į Taivaną.

Prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ėmė laikytis ne tokios dviprasmiškos pozicijos daugelyje interviu sakydamas, kad užpuolimo atveju JAV ateitų Taivanui į pagalbą.

M. Pompeo, kuris palikęs savo postą pasisakė už diplomatinį Taivano kaip „jau nepriklausomos“ valstybės pripažinimą, kritikavo tai, ką jis pavadino J. Bideno „sujauktais ir painiais pareiškimais“.

„Kalbant apie tikrąjį JAV įsipareigojimą Taivanui, amerikiečių politikos dviprasmiškumas dabar tapo dar dviprasmiškesnis. Tai man kelia didelį susirūpinimą“, – sakė jis antradienį.