Pastaraisiais metais Kinija sustiprino karinį ir politinį spaudimą demokratiniam Taivanui, Pekinas laiko salą savo teritorija.

Taipėjus oficialiai turi tik keliolika diplomatinių sąjungininkių, tačiau stiprina partnerystes su demokratinėmis valstybėmis visame pasaulyje, ypač su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, didžiausia ginklų tiekėja Taivanui, o Pekinas dar dažniau kartoja, kad suvienijimas „neišvengiamas“ ir kad atsiims salą, prireikus ir jėga.

Antradienį Lai Ching-te dalyvavo Tarpparlamentinio aljanso dėl Kinijos (IPAC) – įvairių šalių nuo Urugvajaus ir Kanados iki Japonijos ir Didžiosios Britanijos parlamentarų grupės – viršūnių susitikime. Pagyręs 49 įstatymų leidėjus iš 23 šalių ir Europos Parlamentą už jo atstovų kelionę į Taipėjų, Lai Ching-te sakė, kad delegacija demonstruoja „kokia svarbi yra Taivanui teikiama šalių parama“. „Jos siunčia svarbią žinią demokratinėms partnerėms visame pasaulyje: demokratijai reikia vienybės ir apsaugos“, – sakė jis.

„Noriu pabrėžti, kad Kinijos grėsmė bet kuriai šaliai yra grėsmė pasauliui. Taivanas padarys viską, kad kartu su demokratinėmis partnerėmis išlaikytų demokratijos skėtį ir apsaugotų demokratines valstybes nuo autoritarinės ekspansijos grėsmės“, - sakė Lai Ching-te.

Gegužę pareigas pradėjusį eiti Taivano prezidentą, atkakliai ginantį Taivano suverenitetą, Kinija laiko „pavojingu separatistu“.

Antradienį Lai Ching-te pakartojo, kad Taivanas privalo „pasirengti karui, kad jo išvengtų, ir demonstruodamas stiprybę pasiektų taiką“. „Mes taip pat norime dialogo, o ne konfrontacijos su Kinija (...) remiantis abipusės pagarbos ir orumo principu, kad sumažintume konfliktus ir pasiektume taiką bei stabilumą“, – pridūrė jis.