Tsai Ing-wen, pirmoji giminystės ryšių su salos čiabuviais turinti Taivano vadovė, asmeniškai vadovaus komitetui, tirsiančiam jų anksčiau patirtą neteisingumą, vyriausybei stengiantis sumažinti įtampą su šia bendruomene.

„Atsiprašau vietinių gyventojų vyriausybės vardu, reikšdama mūsų giliausią atsiprašymą už kančias ir neteisingumą, kurį patyrėte per pastaruosius 400 metų“, – sakė ji.

„Mums reikia rimtai vertinti istoriją ir kalbėti tiesą“, – pridūrė prezidentė, sakydama, kad šis atsiprašymas yra „dar vienas žingsnis į priekį“.

Čiabuvių bendruomenės, kurios nariai 23,5 mln. gyventojų turinčiame Taivane sudaro apie 2 proc., kultūra pradėjo nykti, kai prieš šimtmečius į salą pradėjo keltis imigrantai iš Kinijos.

Didžioji dalis jiems priklausančių žemių dabar patenka į nacionalinio parko teritorijas, todėl kyla konfliktų su valdžia dėl medžioklės, žvejybos ir gyvulių ganymo teritorijose, kur tam reikalingas leidimas.

Vietiniai gyventojai taip pat skundėsi dėl infrastruktūros plėtros jų protėvių žemėse, kurios, anot aktyvistų, apima du trečdalius salos. Bendruomenė piktinosi, kad tie projektai vykdomi jos neatsiklausus.

Tsai Ing-wen pažadėjo didinti čiabuvių bendruomenių autonomiją, atkurti prarastas teises į žemę ir padėti saugoti genčių kalbas.

Tačiau dešimtys vietinių gyventojų pirmadienio rytą protestavo prie prezidentūros, sakydami, kad lyderės pažadai nepakankami.

„Atsiprašymas buvo gerai išsakytas ir labai jaudinantis, bet jos veiksmų pasiūlymai neatitinka mūsų lūkesčių“, – sakė Mayaw Biho (Majav Biho), amisų genties aktyvistas, budėjęs prie prezidentūros visą naktį.

Gegužę į valdžią atėjusi Tsai Ing-wen Demokratinės pažangos partija (DPP) pastangas priimti čiabuvių teises įtvirtinantį įstatymą nelaikė savo prioritetu, pažymėjo jis.

„Tai nesąžininga. Tai nelaikoma rimtu dalyku“, – Mayaw Biho sakė naujienų agentūrai AFP.

Vietiniai gyventojai tebėra marginalizuota Taivano visuomenės grupė: narių gaunami atlyginimai yra apie 40 proc. mažesni negu šalies vidurkis, o daugelis jų neturi darbo.

Tsai Ing-wen pirmadienį išvardijo įvairias skriaudas, padarytas čiabuvių bendruomenei, įskaitant branduolinių atliekų saugojimą jami genties žemėje Lan Ju (Orchidėjų) saloje.

Vietinių gyventojų pagrindinis įstatymas buvo priimtas 2005 metais, per vėliausią DPP vadovavimą, bet kritikai sako, kad pastangos pataisyti susijusius įstatymus įstrigo.

Tai reiškia, kad daugelis čiabuvių tebėra suimami arba baudžiami už „neteisėtą“ medžioklę ir žvejybą, kurią leidžia pagrindinis įstatymas.

Anksčiau pirmadienį genčių nariai, kurie buvo pakviesti prezidentės kalbos, prie prezidentūros degino sorų šiaudus per tradicinę ceremoniją, kviesdami prisidėti prie jų protėvių dvasias.

Tsai Ing-wen pasveikino visų 16 pripažįstamų salos genčių atstovus, kurie dėvėjo savo bendruomenių tradicinius kostiumus.

Prezidentė vilkėjo ne jai įprastą paprastą švarkelį, o pilką kostiumėlį, sukurtą čiabuvių dizainerio ir papuoštą juodu tradiciniu ornamentu, vaizduojančiu drugelį.