Šiuo metu Taivano viceprezidento pareigas einantis Lai Ching-te (Lai Čing-tė) trečiadienį pradėjo eiti Demokratinės pažangos partijos (DPP) pirmininko pareigas.

Jis sekmadienį laimėjo partijos vidinį balsavimą ir perėmė laikinojo pirmininko pareigas šalies prezidentei Tsai Ing-wen (Cai Ingven) atsistatydinus iš partijos pirmininkės pareigų, kai DPP patyrė didelį pralaimėjimą lapkričio mėnesį vykusiuose Taivano merų rinkimuose.

Tikimasi, kad Lai Ching-te taip pat bus partijos kandidatas 2024 metų prezidento rinkimuose.

„Kinijos ateityje keliamos grėsmės akivaizdoje mūsų naujoji misija – saugoti Taivaną, skatinti Taivano demokratiją, taiką ir klestėjimą, – sakė politikas, kadaise dirbęs pietinio Tainano miesto meru. – Taika yra tai, ko visi tikisi.“

Stebėtojams rūpi, kaip Lai Ching-te tvarkysis su santykiais su Kinija ir JAV, jei jis taps kandidatu į prezidentus.

Lai Ching-te save apibūdino kaip „politinį darbuotoją, pasisakantį už Taivano nepriklausomybę“, kai dirbo Tsai Ing-wen kabinete ankstesnėje administracijoje, tačiau, pasak jo, tai netrukdė ištiesti „draugystės ranką“ Kinijai.

Tikėtina, kad jis tęs Tsai Ing-wen užsienio politiką, glaudžiai bendradarbiaudamas su Japonija ir Jungtinėmis Valstijomis, sakė Tamkiango universiteto profesorius ir tarptautinių santykių ekspertas Kao-cheng Wangas (Kao-čeng Vangas).

„Manau, kad visiems nerimą kelia tai, kaip jis dorosis su tarpvalstybiniais santykiais, nes jis save vadino pragmatišku Taivano nepriklausomybės darbuotoju, – sakė Kao-cheng Wangas. – Tai tapo svarbia etikete, kuri jam prilipo.“

Savo kalboje trečiadienį Lai Ching-te sakė, kad tęs Tsai Ing-wen „keturių tęstinumų“ politiką, susijusią su Taivanu ir Kinija, patvirtins Taivano demokratinę sistemą ir teigs, kad Taivanas ir Kinija nėra viena šalis.

Lapkritį Lai Ching-te sakė, kad frazę „būti Taivano nepriklausomybės darbuotoju“ supranta kaip teiginį, kad „Taivanas nėra Kinijos dalis“, o tai taip pat atitinka Tsai Ing-wen viešai išsakytą poziciją.

Taivanas ir Kinija nuo 1949 metų, po pilietinio karo, valdomi atskirai.

Kinija Taivaną laiko savo teritorija, kurią žada vieną dieną susigrąžinti, prireikus – jėga. Pastaraisiais mėnesiais Taivane lankėsi keli užsienio politikai, įskaitant tuometinę JAV Atstovų Rūmų pirmininkę Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) ir Europos Sąjungos atstovus, ir tai paskatino abi puses demonstruoti karinę galią.

Kinija atsisako pripažinti Taivano apsisprendimo teisę ir nepripažįsta Tsai Ing-wen vyriausybės. Nuo 2016 metų, kai prasidėjo pirmoji jos kadencija, abi šalys nepalaikė jokių oficialių kontaktų.

Lai Ching-te anksčiau yra dirbęs Taivano Vykdomojo Juanio – Taivano ministrų kabineto – vadovu, o prieš įsitraukdamas į politiką dirbo vidaus ligų gydytoju.

„Jis yra sąžiningas politikas“, – apie Lai Ching-te sakė You Ying-lungas (Ju Ing-lungas), buvęs DPP sekretoriaus pavaduotojas.

Lai Ching-te „nevaidins politinę riziką prisiimančio asmens vaidmens sprendžiant klausimus“ dėl Taivano ir Pekino santykių, teigė jis.