2019 metų „Pasaulio energetikos perspektyvos“ ataskaitoje TEA teigė, kad jei bus tęsiama šiuo metu vykdoma politika, pasaulio energijos paklausa iki 2040-ųjų kasmet kils 1,3 proc. ir „sukels įtampą visose energijos rinkose bei skatins taršos augimą“.

Tačiau net jei šalių vyriausybės tęsės savo pažadus ir vykdys pokyčius, o energijos paklausa pakils tik 1 proc., pasekmės „vis tiek bus smarkiai nukrypusios nuo tikslo įtvirtinti saugią ir tvarią energijos ateitį“, sakoma ataskaitos santraukoje.

Jei norima žengti toliau ir pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus, vyriausybės turės priimti „greitus ir plačius pokyčius visoje energetikos sistemoje“, sakė TEA.

Ataskaitoje priduriama, kad vadinamojo „darnaus vystymosi scenarijaus“ (angl. Sustainable Development Scenario) vykdymas sumažintų taršą, o žemė galėtų apgyvendinti daugiau žmonių ir palaikyti ekonominį augimą.

Stipri lyderystė

TEA vykdomasis direktorius Fatihas Birolis sakė, kad šio scenarijaus vykdymui reikėtų „stiprios lyderystės“.

2015-aisiais pasirašytame Paryžiaus klimato susitarime šalys įsipareigojo apriboti klimato atšilimo lygius ir siekti, kad metinės temperatūros kilimo lygis nebūtų didesnis nei 2 ar 1,5 laipsnio.

Tačiau praeitais metais paskelbtoje Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje sakoma, kad norint sumažinti atšilimą ir palaikyti metinės temperatūros kilimą ties 1,5 laipsnio riba, anglies dvideginio tarša iki 2030-ųjų metų turi sumažėti 45 procentais ir pasiekti nulinius lygius iki 2050-ųjų.

TEA teigė, kad vadovaujantis jų siūlomu „darnaus vystymosi scenarijumi“ anglies dvideginio tarša iki 2050-ųjų sumažėtų trečdaliu, o nuliniai lygiai būtų pasiekti 2070-aisiais.

Su šiuo planu iškastinio kuro naudojimas nukristų nuo praeitais metais fiksuoto 81 proc. iki 58 proc. 2040-aisiais. TEA tikino, kad tokie pokyčiai turėtų apriboti atšilimą iki 1,8 laipsnio.

Tačiau nepaisant tokių planų, energetikos keliama tarša toliau didėja. Žemės paviršius nuo pramonės revoliucijos įšilo 1 laipsniu, o iki šio šimtmečio pabaigos gali įšilti 3 laipsniais ir sukelti katastrofiškų pasekmes.

F. Birolis sakė, kad „pasauliui kuo greičiau reikia susikaupti ir mažinti taršos lygius“.