Nuolatinis arbitražo teismas (NAT) nurodė padaręs išvadą, kad Kinija neturi jokio teisinio pagrindo tvirtinti turinti „istorines teises“ į išteklius Pietų Kinijos jūros dalyje, apibrėžtoje „devynių brūkšnių linija“, kuri yra pažymėta viename Kinijos žemėlapyje, sudarytame praeito amžiaus 5-ame dešimtmetyje.

„Kinija pažeidė Filipinų suverenias teises į jų išskirtinę ekonominę soną, trikdydama Filipinų žvejybą ir naftos telkinių paieškas, statydama dirbtines salas ir neužkirsdama kelio Kinijos žvejams žvejoti toje zonoje“, – sakoma Hagoje įsikūrusio tribunolo pranešime.

Iškart po to, kai buvo paskelbtas šis pranešimas Kinija pareiškė „nepriimanti ir nepripažįstanti“ NAT nutarties Pekino ginče su Filipinais.

Savo ruožtu Filipinai pasveikino tribunolo nutartį, kuri atmetė Kinijos „istorines teises“ į beveik visą Pietų Kinijos jūrą.

„Filipinai sveikina šiandieninį pareiškimą ... dėl arbitražo bylos“, – užsienio reikalų sekretorius Perfecto Yasay (Perfektas Jasajus) žurnalistams praėjus kelioms minutėms po to, kai teismas paskelbė savo nutartį.

„Mūsų ekspertai, rūpestingai ir nuodugniai nagrinėja sprendimą, kokio nusipelno ši reikšminga arbitrų išvada. Kol kas raginame visas suinteresuotas šalis elgtis santūriai ir blaiviai“, – pabrėžė P.Yasay.

„Filipinai tvirtai pabrėžia pagarbą šiam itin reikšmingam sprendimui, kuris yra svarbus indėlis tęsiamose pastangose išspręsti ginčus Pietų Kinijos jūroje“, – pridūrė jis.

Ministras sakė, kad NAT sprendimas pagrįstas tarptautiniais įstatymais, ypač JT Jūrų teisės konvencija.

„Arbitražas – niekinis“

Per kelis mėnesius trukusią kampaniją iki numanomo nutarties paskelbimo Pekinas stengėsi diskredituoti tribunolą, kuris, anot Kinijos, neturi jurisdikcijos spręsti šį daugiašalį ginčą.

Valstybinis dienraštis „China Daily“, antradienį savo pirmajame puslapyje paskelbė Paraselio salynui priklausančios Miškingosios salos nuotrauką su užrašu „Arbitražas – niekinis“.

Valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“ pranešimų anglų kalba antraštės skelbė: „Arbitražo byla dėl Pietų Kinijos jūros kertasi su tarptautine teise, sako Kinijos ekspertas“, „Nuolatinis arbitražo teismas turi vengti leistis išnaudojamas politiniams tikslams“ ir „Jūra, kurioje gyvena ir miršta Kinijos žvejai“.

Kinija beveik visą tą strategiškai svarbią akvatoriją laiko savo vandenimis, nors į juos taip pat reiškia teises kaimynės Pietryčių Azijoje.

Pekino pretenzijos pagrįstos vienu praeito amžiaus 5-ame dešimtmetyje nubraižytu žemėlapiu, kuriame pavaizduota brūkšninė linija, besitęsianti nuo Kinijos pietinės dalies ir apjuosianti beveik visą Pietų Kinijos jūrą.

Kinija stengėsi įsitvirtinti tuose vandenyse, rifuose ir seklumose įrengdama dirbtines salas, kuriose gali tūpti ir kilti kariniai lėktuvai. „Xinhua“ pirmadienį rašė, kad Kinija pastatė keturis švyturius tuose vandenyse esančiuose rifuose, o penktasis yra statomas.

Pastarosiomis dienomis Pekino karinės jūrų pajėgos taip pat vykdė dideles pratybas tarp Paraselio salų ir Kinijos pietinės Hainano salos, per kurias naudojami koviniai šaudmenys ir raketos.

JAV eskadriniai minininkai patruliavo netoli Huangjano (Skarboro) salos ir Spratlio salų, kurias Kinija taip pat laiko savomis, palaikomi lėktuvnešio „USS Ronald Reagan“, rašo Jungtinių Valstijų laikraštis „Navy Times“.

„Nei vieno žingsnio atgal“

Kinijos valstybinė žiniasklaida pareiškė, kad arbitražo teismui paskelbus nutartį Pekinas nežengs „nei vieno žingsnio atgal“, o prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) anksčiau šį mėnesį sakė, kad Kinija niekada neatsisakys savo suverenumo.

„Mes nebijome sunkumų“, – pabrėžė jis.

Kinija stengėsi užsitikrinti diplomatinį palaikymą visame pasaulyje, o Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lu Kangas sakė, kad prie Pekino šalininkų rato neseniai prisidėjo Angola, Madagaskaras ir Papua Naujoji Gvinėja. Pasak jo, šis faktas rodo, kad „teisingumas ir teisumas visada yra palaikomi žmonių“.

„Kas palaiko tarptautinių įstatymų šventumą, o kas pažeidinėja tarptautinius įstatymus – manau, žmonės visiškai aiškiai tai sako“, – pridūrė Lu Kangas.

Manila pateikė ieškinį prieš Pekiną 2013 metais, ginčydama jo teises į dalį Pietų Kinijos jūros ir sakydama, kad Kinijos veiksmai pažeidžia Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS), kurią abi šalys yra pasirašiusios.

Pekinas šią bylą boikotavo, tvirtindamas, kad Hagos teismas neturi jurisdikcijos spręsti šį klausimą ir kad jo nutartis bus niekinė.

Kinija gali pasirinkti denonsuoti UNCLOS arba pradėti statybas Skarboro seklumoje, o Vašingtonas tokį žingsnį laikytų provokacija.

Pekinas tai pat gali paskelbti oro erdvės gynybos atpažinimo zoną virš Pietų Kinijos jūros, reikšdama teises reikalauti, kad per ją skrendantys orlaiviai deklaruotų savo kursą ir skrydžio tikslą.

Tačiau Kinija taip pat gali pasirinkti mažinti įtampą.

Filipinuose atėjus į valdžią naujam prezidentui Rodrigo Duterte (Rodrigui Dutertei), Manila siuntė signalus, kad nenori aštrinti priešpriešos su Kinija.

Pats R.Duterte sakė, kad „nesityčiotų ir nesipuikuotų“, jeigu arbitražo teismo sprendimas būtų palankus Filipinams, o siektų „švelnaus nusileidimo“ ginče su Pekinu.

Kinija „nepriima ir nepripažįsta“ Jungtinių Tautų palaikomo tribunolo nutarties Pekino ginče su Filipinais dėl teritorijų Pietų Kinijos jūroje, antradienį paskelbė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.