Šis sprendimas yra nevyriausybinių organizacijų pergalė daugiau kaip 2 mln. piliečių parašais paremtoje byloje.

Paryžiaus administracinis teismas nusprendė, kad vyriausybė savo įsipareigojimų mažinti taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis nepavertė politika, todėl yra „atsakinga... už dalį matytos ekologinės žalos“.

Tačiau teisėjai nurodė, kad per ateinančius du mėnesius nuspręs, ar reikia priversti prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) vyriausybę imtis žingsnių, kad ji pasiektų savo tikslus dėl „žalesnės“ ekonomikos.

Labdaros organizacijos „Oxfam“ Prancūzijos skyrius tviteryje gyrė teismo sprendimą, kurį pavadino „istorine pergale klimatui“.

„Valstybės veiksmai dėl klimato pripažinti NELEGALIAIS“, – pridūrė organizacija.

„Oxfam“ ir „Greenpeace“ Prancūzijos padaliniai, taip pat dvi kitos grupės kaltino vyriausybę netesint E. Macrono deklaruoto pažado „padaryti mūsų planetą vėl didžią“.

Ši byla yra dalis pasaulyje stiprėjančio klimato aktyvistų spaudimo vyriausybėms pasitelkiant teismų sistemas.

Prieš penkerius metus Paryžiuje pasirašyta tarptautine sutartimi valstybės įpareigojamos imtis veiksmų, turinčių užtikrinti, kad pasaulio klimatas iki šio šimtmečio pabaigos atšiltų ne daugiau kaip dviem Celsijaus laipsniais, palyginti su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos. Be to, Paryžiaus sutartis ragina siekti ne didesnio kaip 1,5 laipsnio atšilimo, jeigu tai įmanoma.

Tačiau ekspertai sako, kad vyriausybės toli gražu nevykdo savo įsipareigojimų. Dėl šio neveiklumo visuomenėje, ypač tarp jaunimo, didėja pyktis, kurio vienu matomiausių simboliu tapo ekologinis judėjimas, vadovaujamas švedų paauglės Gretos Thunberg (Gretos Tunberg).

Atskiroje, bet panašioje byloje lapkričio mėnesį Prancūzijos aukščiausios instancijos administracinis teismas nurodė vyriausybei per tris mėnesius pademonstruoti, kad ji imasi veiksmų dėl pasaulinio atšilimo.

Tą bylą iškėlė šiaurinės pakrantės žemumoje įsikūręs Grand Sinto miestas, kuris yra ypač pažeidžiamas kalbant apie klimato kaitos poveikį.