Dalai Lama sekmadienį švenčia savo oficialų 80-ąjį gimtadienį ir mieste, kuriame jis gyvena išeivijoje, vyksta maldos bei kiti renginiai.

Dalai Lama, Nobelio premijos laureatas, liepos 6 dieną, kai jam sukaks 80, bus Jungtinėse Valstijose, bet šis sekmadienis yra jo oficialus gimtadienis pagal tibetiečių Mėnulio kalendorių ir jį jis švenčia su gerbėjais bei sekėjais Dharamsaloje.

Tibetiečių dvasinis lyderis šiame Šiaurės Indijos kalnų mieste, kuriame gyvena nuo to laiko, kai 1959-aisiais, po nesėkmingo tibetiečių sukilimo prieš Kinijos valdymą, pabėgo iš Tibeto, kreipėsi į kitus išeivius ir garbingus Indijos veikėjus.

„Tai didžiulis susibūrimas, ... su 8 000 žmonių, yra garbingų asmenų iš viso pasaulio, kurie atvyko dalyvauti visą dieną truksiančioje šventėje“, – sakė tibetiečių vyriausybės išeivijoje atstovas Tseringas Wangchukas (Ceringas Vangčukas).

„Jo Šventenybės kalba ką tik baigėsi ... ir dabar jis pietauja su visuomene“, – sakė atstovas, kuris pridūrė, kad Dalai Lama kalbėjo apie savo visuotinės atsakomybės ir atjautos mokymą.

Per renginį buvo tradicinių šokių, vyko speciali malda už ilgą dvasinio lyderio, kuris ir būdamas garbaus amžiaus nelėtina tempo, gyvenimą.

Nors Dalai Lama oficialiai atsisakė savo politinio vaidmens, jo užsienio kelionių darbotvarkė tebėra karštligiška. Šį mėnesį jis turi lankytis Didžiojoje Britanijoje, o paskui vyks į JAV.

Tačiau 2011 metais įvykęs jo pasitraukimas iš politikos priminė išeivijoje gyvenantiems tibetiečiams, kad žmogaus, kuris visuotiniai yra pripažįstamas šio judėjimo veidu, nebus amžinai.

„Du dideli klausimai yra (tokie): kas nutiks, kai jo nebeliks, ir ar tibetiečiai Kinijoje ir už jos ribų taip pat žvelgs į jo pamainą“, – sakė Delyje įsikūrusio Kinijos analizės ir strategijos centro prezidentas Jayadeva Ranade (Džajadeva Ranadė).

VIENIJANTI JĖGA

Sekmadienio ceremonija Dharamsaloje, kurioje gyvena tūkstančiai tibetiečių pabėgėlių, buvo metas švęsti, bet, taip pat, ir proga pamąstyti apie Dalai Lamos kampaniją už didesnę Tibeto autonomiją valdant Kinijai.

Dalai Lama, kuris propaguoja nesmurtinį kelią ir nepaliauja trykšti užkrečiančiu džiugesiu, tapo pasauliniu taikos simboliu ir padeda išlaikyti Tibetą pasaulio dėmesio centre.

Jis yra tibetiečius, gyvenančius Tibete ir už jo ribų, vienijanti jėga, bet nelabai gali pasigirti dešimtmečius trunkančios savo lobizmo kampanijos už autonomiją rezultatais.

Oficialios derybos su Pekinu nutrūko 2010 metais, taip ir nepasistūmėjusios į priekį, ir daugelis išeivijoje gyvenančių tibetiečių vis dar labai skeptiškai vertina jų atnaujinimo galimybę.

Pekinas kaltina Dalai Lamą siekiu atskirti Tibetą nuo likusios Kinijos dalies ir yra pavadinęs jį „vilku avies kailyje“.

2011 metais Dalai Lama savo politinius įsipareigojimus perdavė tibetiečių išeivių išrinktam premjerui, taip bandydamas sumažinti savo toteminį statusą ir užtikrinti šio judėjimo ateitį po jo mirties.

Tačiau jis išlieka didžiausia tibetiečius vienijančia jėga.

KITAS DALAI LAMA

Pernai jis vokiečių laikraščiui „Welt am Sonntag“ pasakojo, jog gydytojai jam pasakė, kad jis galįs išgyventi iki 100 metų, ir pridūrė: „Savo svajonėse (matau, kad) mirsiu būdamas 113 metų amžiaus“.

Vis dėlto bėgant metams vis aktualesniu tampa klausimas dėl to, kas jį pakeis.

Tikima, kad aukšto rango lamos mirties persikūnija. Tradiciškai naujo Dalai Lamos ieško svarbūs lamos, kurie pasklinda po visą Tibetą ieškoti vaiko, turinčio tokios reinkarnacijos ženklus.

Tačiau Kinija yra užsiminusi, kad tars paskutinį žodį dėl naujo tibetiečių dvasinio lyderio paskyrimo, ir tai sukėlė nuogąstavimų, kad gali iškilti du konkuruojantys Dalai Lamos.

„Dalai Lamos institucija vieną dieną liausis gyvavusi“, – gruodžio mėnesį BBC sakė Dalai Lama ir pridūrė: „Daug geriau, kad šimtmečių senumo tradicija baigtųsi kokio nors populiaraus Dalai Lamos laikais“.