Kartu D. Trumpas pabrėžė, kad derybų baigtis vis dar nėra aiški. Tačiau jis tikisi susitarimo, kad nebūtų numesta bombų ir Irane nežūtų daug žmonių. D. Trumpas jau ne kartą grasino kariniais veiksmais, jei derybos dėl Irano branduolinės programos žlugs. Vakarai kaltina Teheraną siekiant pasigaminti branduolinį ginklą, šis tai neigia.

Derybose tarpininkauja Omanas. Penktadienį Romoje be proveržio baigėsi penktasis derybų ratas. Omano užsienio reikalų ministras Badras al Busaidis tinkle „X“ pareiškė, kad, „padaryta tam tikra pažanga, tačiau ne galutinė“. „Tikimės, kad likusius klausimus išspręsime ateinančiomis dienomis“, – pridūrė ministras. Kada planuojamas naujas susitikimas, kol kas neaišku.

JAV reikalauja, kad Iranas visiškai nutrauktų urano sodrinimą. Vašingtono nuomone, tai būtina priemonė, kad būtų užkirstas kelias Iranui pasigaminti branduolinę bombą. Teheranas šį reikalavimą atmeta, tačiau teigia esąs pasirengęs vėl apriboti savo branduolinę programą ir leisti griežtesnes savo objektų kontroles.

Anot ekspertų, šis esminis ginčytinas punktas nulems, ar derybos  pavyks, ar žlugs.

2015 m. Iranas, JAV, Rusija, Kinija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija sudarė susitarimą, kuris numatė tarptautinių sankcijų sušvelninimą Iranui mainais į branduolinės programos apribojimą. Tačiau per pirmąją Donaldo Trumpo kadenciją JAV 2018 m. pasitraukė iš susitarimo ir vėl įvedė sankcijas Islamo Respublikai. Ir Iranas tada nebesilaikė susitarimo.