Viso pasaulio ekonomikoms bus taikomas naujas 10 proc. bazinis tarifas, o toms, kurias Vašingtonas laikys nesąžiningais veikėjais, bus taikomi griežtesni tarifai. Tačiau yra keletas išimčių.

Toliau straipsnyje pateikiamos naujausios D. Trumpo pranešimo detalės.

Nauji tarifai

Balandžio 5-ąją 0.01 val. vietos (4.01 val. Grinvičo) laiku įsigalios bazinis 10 proc. tarifas, o balandžio 9-ąją tuo pačiu metu bus pradėti taikyti didesni tarifai įvairiems Vašingtono prekybos partneriams, kuriuos Baltieji rūmai laiko „didžiausiais pažeidėjais“.

Didesni papildomi tarifai daro poveikį pagrindinėms JAV prekybos partnerėms: trečiadienį D. Trumpas paskelbė importą iš Europos Sąjungos (ES) apmokestinantis 20 procentų muitu. Jis taip pat nustatė 34 proc. tarifus prekėms iš Kinijos

Kinijai muitai didėja nuo papildomų 20 proc., kuriuos JAV nustatė kovą dėl jos tariamo vaidmens neteisėtoje fentanilio tiekimo grandinėje. Tai reiškia, kad iš viso Kinijai buvo nustatyti 54 proc. tarifai.

Jis taip pat nustatė 26 proc. tarifus prekėms iš Indijos, 25 proc. muitus Pietų Korėjai ir 24 proc. muitus Japonijai.

„Valstybėms, kurios su mumis elgiasi blogai, apskaičiuosime bendrą visų jų tarifų, nepiniginių kliūčių ir kitų sukčiavimo formų normą“, – nurodė D. Trumpas.

Pasak jo, šie skaičiai yra „maždaug perpus mažesni už tuos, kuriuos jie mums taiko ir taikė“.

Išimtys

Trečiadienį paskelbtame Baltųjų rūmų informaciniame biuletenyje teigiama, kad kai kurioms prekėms, pavyzdžiui, variui, vaistams, puslaidininkiams, medienai, auksui, energijai ir „tam tikriems mineralams“, nebus taikomi abipusiai tarifai.

JAV pareigūnai pridūrė, kad naujieji muitai netaikomi ir pagrindinėms JAV partnerėms Kanadai ir Meksikai.

Valstybėms, kurios su mumis elgiasi blogai, apskaičiuosime bendrą visų jų tarifų, nepiniginių kliūčių ir kitų sukčiavimo formų normą.

Anksčiau D. Trumpas nustatė 25 proc. tarifus importui iš abiejų šalių. Kanados energijai taikė mažesnį tarifą. Šie muitai joms bus taikomi ir toliau.

Prekėms, įvežamoms į didžiausią pasaulio ekonomiką pagal JAV, Meksikos ir Kanados susitarimą, ir toliau bus taikoma išimtis.

Jei Kanada ir Meksika susitars dėl šių rinkliavų, jie vis dėlto neatitiks naujausios D. Trumpo bazinės normos.

Baltieji rūmai taip pat teigė, kad naujausi valstybėms nustatyti tarifai nėra papildomi konkretiems sektoriams, pavyzdžiui, jau taikomiems plieno ir aliuminio importui.

Kubai, Baltarusijai, Šiaurės Korėjai ir Rusijai naujieji D. Trumpo „abipusiai tarifai“ netaikomi, nes joms jau taikomos sankcijos, kurios „užkerta kelią bet kokiai reikšmingai prekybai“, teigė Baltieji rūmai.

Kiti tarifai

Ketvirtadienį taip pat bus pradėti taikyti nauji 25 proc. tarifai importuojamiems automobiliams, todėl pramonė susidurs su naujais iššūkiais.

Anksčiau D. Trumpas įvedė 25 proc. mokestį importuojamam plienui ir aliuminiui, kuris nuo penktadienio bus taikomas ir alaus bei tuščioms aliuminio skardinėms.

Jis nurodė ištirti ir vario bei medienos importą, todėl tikėtina, kad bus įvesti papildomi muitai.

Baltųjų rūmų pareigūnai trečiadienį sakė, kad D. Trumpas svarsto galimybę ateityje imtis panašių veiksmų dėl puslaidininkių, vaistų ir galbūt svarbiausių naudingųjų iškasenų.

Atskirai nuo balandžio 2-osios gali būti įvestas 25 proc. tarifą šalims, perkančioms naftą iš Venesuelos. D. Trumpas pagrasino panašiu „antriniu tarifu“ apmokestinti ir Rusijos naftą.

Smulkios siuntos

D. Trumpas trečiadienį atskirai nurodė panaikinti išimtį smulkioms siuntoms iš Kinijos, kurios iki šiol buvo neapmokestinamos, o tai gali smarkiai sutrikdyti populiarių pigių produktų importą.

Ši taisyklė buvo labai kruopščiai tikrinama, JAV pareigūnams atkreipus dėmesį į Kinijoje įsteigtų internetinių mažmenininkų „Shein“ ir „Temu“ augimą, kuris lėmė, kad daugėja siuntų, kurioms taikoma išimtis.

Kai kuriems iš Kinijos importuojamiems produktams būtų taikomas 30 proc. jų vertės arba 25 JAV dolerių (22,9 eurų) už vienetą tarifas, kuris po birželio 1-osios padidės iki 50 JAV dolerių (45,8 eurų) už vienetą. Pagal D. Trumpo vykdomąjį įsaką šis politikos pakeitimas įsigalios gegužės 2-ąją. 

Sureagavo Europos akcijų rinkos

Europos akcijų indeksai ketvirtadienio prekybą pradėjo kritimu daugiau nei 2 proc., vykstant pasauliniam akcijų išpardavimui.

Jungtiniai Europos akcijų indeksai „STOXX 50“ ir „STOXX 600“ nukito daugiau nei 2 proc., o Londono biiržos indeksas – daugiau nei procentu.

Nuostoliai – dideli, o stiprausius patyrė didžiosios kompanijos ir bankai. „Siemens“, „Airbus“, „Essilor“, „Schneider Electric“, „BNP Paribas“, „UniCredit“, „Intesa Sanpaolo“ akcijos nuvertėjo daugiau kaip 3 procentais. „ASML Holding“ akcijų vertė smuko beveik 3 proc., o LVMH – daugiau kaip 2 proc., nurodo „Trading Economics“.

Šis Vašingtono žingsnis sukėlė visuotinį investuotojų traukimąsi į saugias rinkas ir pagilino susirūpinimą dėl jo poveikio pasaulio ekonomikai.