Toks sprendimas priimtas po to, kai šalies vadovas atsisakė naujų smūgių, siekdamas susitarimo, kuris užbaigtų šeštą mėnesį trunkantį karą.
Sekmadienį D. Trumpas žurnalistams teigė, kad derybose bus aptariamas Hormuzo sąsiauris – pasaulinės svarbos energetikos išteklių prekybos kelias, tapęs pagrindiniu konflikto tašku – bei galutinis Irano branduolinio nusiginklavimo klausimas.
Savo ruožtu Iranas pareiškė, kad artėja prie susitarimo su Omanu dėl naujo maršruto per sąsiaurį, kur sekmadienį netoliese užfiksuotas tanklaivio sprogimas.
Vašingtonas ir Teheranas kariauja nuo vasario 28 dienos, kai JAV ir Izraelis surengė netikėtus smūgius Iranui, nors mėnesius trukusios intensyvesnės diplomatijos protrūkiai lėmė santykinės ramybės laikotarpius.
Po praėjusį mėnesį atnaujintų smūgių išaugo baimė, kad kovos gali vėl eskaluotis. D. Trumpas grasino „labai stipriai“ smogti Iranui ir, kaip pranešama, svarstė galimybę atnaujinti atakas, įskaitant smūgius energetikos infrastruktūrai, o JAV ambasados visame regione buvo paskelbusios aukščiausio lygio parengtį.
Šeštadienį D. Trumpas atsitraukė nuo šio grasinimo, pareiškęs, kad susitarimo „parametrai“ jau egzistuoja.
„Dabar mes su jais kalbamės derybų forma. Jos prasideda rytoj po pietų“, – sekmadienį žurnalistams lėktuve „Air Force One“ sakė D. Trumpas, nepateikdamas detalių apie derybų vietą ar dalyvius.
JAV prezidentas teigė, kad Iranas bei JAV partnerės – Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Kataras – prašė jo susilaikyti nuo smūgių, kurie, jo teigimu, būtų buvę „didžiausia ataka nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“.
Irano žiniasklaida paneigė, kad Teheranas prašė D. Trumpo nesmogti.
Ankstesnis paliaubų susitarimas, apėmęs Hormuzo sąsiaurio atidarymą, žlugo, ir nuo to laiko Iranas sugriežtino šio vandens kelio kontrolę.
Konflikto pradžioje JAV prezidentas teigė, kad karas yra būtinas siekiant suvaldyti Irano branduolinę programą. Vakarų šalys kaltina Iraną siekiu sukurti bombą, nors Teheranas tvirtina, kad programa yra visiškai civilinio pobūdžio.
(be temos)