Pilna automobilių aikštelė ilgai neužsibūna. Per penkis mėnesius naudotų automobilių pardavimai šoko dešimtadaliu, palyginti su pernai tuo pačiu laiku.

„Jei anksčiau reikėjo gerų komplektacijų, dabar galbūt geriau pasirinks paprastesnę komplektaciją, bet naujesnius metus, ridą mažesnę tam, kad vėliau neturėti problemų ir didelių išlaidų“, – šnekėjo „Longo.lt“ direktorius Paulius Valiukėnas.

Transporto priemonei lietuviai vidutiniškai gali leisti iki 12 tūkstančių eurų. Ateina pirkti tiek su asmeninėmis santaupomis, tiek su paskolomis.

„Pusė per pusę, pusė perka savomis lėšomis, kurie atlieka pavedimus iš savo sąskaitos, o kita pusė perka išsimokėtinai“, – kalbėjo „Longo.lt“ direktorius.

Imti paskolą jau nebe taip baisu, pastebi ir Lietuvos bankas. Per metus paskolos būstui išaugo dešimtadaliu, vartojimui – 24 proc. Vėlavimų esą sumokėti paskolos įmokas nėra.

„Atrodo, aplink siaučia uraganai, o mes kaip akyje uraganų – mūsų neliečia, vartojimo paskolos auga labai stipriai, būsto paskolų portfelis solidžiai auga“, – nurodė „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas.

A. Ufarto / ELTOS  nuotr.

Anot Lietuvos banko, skolinimas paspartėjo, nes išaugo žmonių perkamoji galia, nukrito ir palūkanos.

„Būsto paskolas turintys gyventojai dėl mažesnių palūkanų kas mėnesį sutaupo iki 20 mln. eurų, o verslas – iki 15 mln. eurų“, – tvirtino Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Gerų žinių bus ir daugiau. Lietuvos banko vadovas teigia, kad palūkanų karpymas nesibaigia. Rinkos dabar tikisi, kad EURIBOR iki metų pabaigos nukris iki 1,9 proc.

„Taip, aš matau erdvės mažinti palūkanų normas“, – pabrėžė G. Šimkus.

Gyventojų ir verslo finansai rodo: lyg ir viskas gerai, bet kartu – ir sunku pasakyti. Auga nežinomybė, ypač dėl muitų.

„Matysime sunkiai prognozuojamus ir žalingus ir Europai, ir visam pasauliui keturis metus“, – kalbėjo „Swedbank“ Lietuvoje vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Finansų rinkos dalinasi į dvi dalis – kai Trumpas dar miega – ramu, kai pabunda – tampa neberamu ir tas neapibrėžtumas egzistuoja“, – aiškino „Luminor“ vyr. ekonomistas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas prekybos kare ir vėl atakuoja Europos Sąjungą. Pareiškė, kad derybos su Briuseliu niekur neveda. Todėl importui iš Bendrijos nuo birželio 1-osios nori įvesti vieningą 50 procentų muitų tarifą. Po pokalbio su Europos Komisijos pirmininke savo grasinimus atidėjo iki liepos 9-osios.

„Ursula ką tik man paskambino ir paprašė pratęsti birželio pirmosios terminą, sakydama, kad ji nori pradėti rimtas derybas. Aš sutikau tai padaryti“, – nurodė JAV prezidentas.

Jei Baltieji rūmai įves žadamus tarifus, Lietuvos banko vadovas sako: gyventojai ne tik gali atidėti būsto ar automobilio pirkimą.

„Tai tikrai gali paliesti naujus automobilius, bet tai užtrunka 3–5 metus, kol jie atsiduria naudotų automobilių rinkoje“, – aiškino P. Valiukėnas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Prekybos įtampos gali branginti ir lietuviškas prekes, mažinti vartotojų perkamąją galią, bus sunkiau grąžinti skolas.

„Kad ekonomikos augimas būtų mažesnis nei prognozuojama – tikrai taip“, – kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

„Infliacija – pavojingoje zonoje, net ir augant pajamoms gali gyventojus pristabdyti“, – teigė Ž. Mauricas.

Kiek Lietuvos ekonomika gali prarasti, priklausys nuo muitų dydžio, bet ekonomikos griūties niekas nežada.

„Įtaka bendrajam vidaus produktui Europos Sąjungos galėtų siekti apie vieną procentą, bet sektoriai labiausiai pažeidžiami – visa automobilių ir farmacijos pramonė“, – tvirtino N. Mačiulis.

Pastaruoju metu Lietuva iš balos vis išlipa sausa. Ekonomika krizėms – atspari, bet padėtį gali sujaukti ir mokesčių reforma. 

„Gera mokesčių sistema, kuri užtikrina pakankamą valstybės funkcijų finansavimą. Mūsų valstybė prisiėmusi pakankamai daug įsipareigojimų“, – šnekėjo G. Šimkus.

Prie mokesčių didinimo dar turės grįžti Seimas.