Jis tokia nuomone pasidalino per išskirtinį interviu žurnalui „Time“, apmąstydamas savo pirmąsias 100 dienų po sugrįžimo į Baltuosius rūmus, praneša „Ukrinform“.
„Krymas liks Rusijai“, – pareiškė D. Trumpas.
Tame pačiame interviu D. Trumpas taip pat kaltino Kyjivą inicijavus karą tarp Rusijos ir Ukrainos. „Manau, kad pradžią karui davė tai, kai jie pradėjo kalbėti apie stojimą į NATO“, – tvirtino JAV vadovas.
D. Trumpas, be kita ko, didžiavosi, kad sutelkė europiečius labiau prisidėti prie savo saugumo ir kad per savo pirmąją kadenciją paskatino taiką tarp Izraelio ir kai kurių kaimyninių arabų šalių. Jis pareiškė viltį, kad per planuojamą kelionę į Artimuosius Rytus šiuo klausimu bus padaryta tolesnė pažanga.
Jis sakė, kad jaučiasi labiau pasitikintis savimi, ambicingesnis ir mažiau varžomas apsauginių barjerų, nei per pirmąją kadenciją vyriausiojo vado poste. „Praeitą kartą kovojau už išlikimą. Šį kartą kovoju už pasaulį“, – aiškino jis.
D. Trumpas neseniai sukritikavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimą, kad Ukraina niekada teisiškai nepripažins Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos, pavadindamas jį „labai žalingu taikos deryboms“.
Jis taip pat neabejoja, kad pavyks pasiekti susitarimą dėl Teherano branduolinės programos, praneša agentūra „Reuters“.
Penktadienį paskelbtame interviu leidiniui „The Time Magazine“ jis, be to, sakė esąs pasirengęs susitikti su Irano dvasiniu lyderiu ajatola Ali Khamenei. Šeštadienį Omane jau trečią kartą susitiks abiejų šalių derybininkai ir aptars susitarimo kontūrus. JAV derybomis siekia užkirsti kelią Iranui pasigaminti branduolinę bombą. Vyriausybė Teherane neigia atitinkamus ketinimus.
„Manau, kad sudarysime susitarimą su Iranu“, – kalbėjo D. Trumpas praėjusį antradienį žurnalui duotame interviu. Paklaustas, ar yra atviras susitikimui su A. Khamanei arba prezidentu Masoudu Pezeshkianu, jis atsakė: „Neabejotinai“. Žurnalistui pasiteiravus, ar JAV dalyvautų Izraeliui puolant Iraną, D. Trumpas teigė: „Labai noriai tai daryčiau, jei mums nepavyktų susitarti“.
Jau 2015 m. Iranas, JAV, Rusija, Kinija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija sudarė susitarimą, kuris numatė tarptautinių sankcijų sušvelninimą Iranui mainais į branduolinės programos nuolaidas. Tačiau per pirmąją D. Trumpo kadenciją JAV 2018 m. pasitraukė iš susitarimo ir vėl įvedė sankcijas Islamo Respublikai. Ir Iranas tada nebesilaikė susitarimo ir nuo 2019 m. viršija sutartyje numatytas urano sodrinimo ribas. Urano gamyba smarkia pranoksta tai, kas, anot Vakarų, reikalinga civilinei energetikos programai.
